| |
- Labas, Vaida, kaip tik
tavęs ir ieškojau.
- Labas, Juliau. Kodėl tu ieškojai manęs?
- Prisimeni, kaip mane mokei, kad reikia sakyti ne dvi durys, o dvejos
durys, ne trys marškiniai, o treji marškiniai, ne devynios žirklės, o
devynerios žirklės?
- Žinoma, kad prisimenu. Gerai, kad ir tu prisimeni.
- Matai, panašu kad tu kažką man ne taip paaiškinai. Nes mes rašėme lietuvių
kalbos testą ir aš negavau gero pažymio. Mokytoja sakė, kad aš viską
supainiojau.
- Tai ką tu blogai parašei?
- Aš parašiau penkeri pieštukai, trejos žmonos , devynerios monetos ir
mokytoja viską nubraukė.
- Bet tu tikrai viską supainiojai. Tiksliau, tu persistengei.
- Kaip tai persistengiau?
- Matai, dauginiai skaitvardžiai tokie kaip penkeri, trejos, devynerios
vartojami tik su daugiskaitiniais daiktavardžiais, pavyzdžiui, metai,
žirklės ar marškiniai. Pagrindiniai skaitvardžiai tokie kaip penki, trys,
devyni vartojami su tokiais daiktavardžiais, kurie turi ir vienaskaitą, ir
daugiskaitą. Taigi, jei daiktavardis turi ir vienaskaitą, ir daugiskaitą,
pavyzdžiui, medis, reikia sakyti penki medžiai, o ne penkeri medžiai. Ir
jei daiktavardis turi tik daugiskaitą, pavyzdžiui, metai, reikia sakyti
devyneri metai, o ne devyni metai. Na, ar dabar aišku?
- Manau, kad dabar aišku. Kitą kartą tikiuosi nepersistengti.
- Tiesa, reikia prisiminti ir dar vieną dalyką.
- Kokį?
- Formos vieneri, vienerios yra gana naujos, ne taip seniai atėjusios į
bendrinę kalbą. Ir tiek šios formos, tiek formos vieni, vienos yra
laikomos taisyklingomis. Tiesą pasakius, kalbininkai mano, kad geriau yra
vartoti senąsias formas: vieni, vienos. Pavyzdžiui, ne vieneri
marškiniai, bet vieni marškiniai, ne vienerios durys, bet vienos
durys.
- Ir kaip visa tai prisiminti?
- Svarbiausia prisiminti, kad ši taisyklė taikoma tik skaitvardžiui vienas.
O visi kiti skaitvardžiai paklūsta jau anksčiau minėtai taisyklei.
- Na, reikia tikėtis, kad man pavyks. O jei ne, tai turėsi man dar kartą
viską paaiškinti.
- Mielai. |
|
