|
Šilutės Lietūkio centras Saugose įkūrė skyrių. Jame paskyrė dirbti Vilių
Jokumaitį kaip skyriaus vedėją, mane kaip apskaitos vedėją. Trečiadieniais
Saugose suvažiuodavo dideli turgūs, darydavome gan didelę prekių apyvartą.
Lietūkis turėjo gerbtiną žodį. Mums už prekystalio talkino Anna Mestarytė ir
Treutė Kuršaitytė.
Apie galimą Klaipėdos krašto anšliusą girdėjome per Karaliaučiaus radiją. Be
to, buvo aišku, kad prieš porĄ mėnesių lietuviška saugumo tarnyba pasitrankė
į krašto gilumą. Saugose žydelio Izak universalinė prekyba išsikėlė nežinoma
kryptimi.
Šilutėje, o taip pat ir Saugose, vakarais gatvėmis marširuodavo
rudmarškiniai SA bei juodomis uniformomis ornungsdinstai, dainuodavo
nacistines dainas, nepamiršdavo ir iššūkių "Juden und žemeiten raus" -
"žydai ir žemaičiai lauk!" Lietuvininkų neskirdavo nuo žemaičių. Tai buvo
visai aišku apie artėjantį anšliusą.
Štai ir kovo 22 d. anšliusas. Skaudžiai IŠgyvenome. Lietuva neteko
Klaipėdos, neteko brangaus uosto.
Tą dieną apie 11 val. plentu Tilžė - Klaipėda srautu važiavo kariškas
motorizuotas transportas. Neilgai trukus keletas rudmarškinių atsinešė
kopėčias ir mūsų reklaminės iškabos "Lietūkis" atsuko varžtus ir tėškė ant
žemės apie 2-ų metrų ilgio skardos iškabą.
Mudu su Viliumi užsidarėme prekybos langines, užsirakinome duris. Po poros
valandų beldžiasi į duris su įsakymu įleisti tarnybą. Atrakinus duris įėjo 4
rudmarškiniai, iškratė mūsų kišenes, nusegė tarnybinius, špagatui pjaustyti
peilius, nuo sienos nukabino du Viliaus medžioklinius šautuvus, apsidairė
gal dar ką tinkamo pamačius. Nė neatsisveikino, apsisuko ir išėjo. Tai
tikras apiplėšimas. Kitą dieną vėl beldžiasi griežtu tonu komendanto
įsakymas įleisti. Įsileidome. Įėjo aukštas vyras juoda SS uniforma, kepurėje
kaukolės ženklas. Iškelta ranka sutrenkė batų kulnais ir pasisveikino: "Heil
Hitler" mes privalėjome taip pat atsakyti. Paklausė kodėl uždaryta
parduotuvė, atsakėme, kad siaučia chuliganizmas. Įsakė atidaryti ir
prekiauti. Patikino, jeigu kas bandys pažeisti tvarką, tereikia pranešti
komendantūrai, nusikaltėlis bus labai griežtai nubaustas.
Nuo tos dienos nusikaltėlių neliko, normaliai dirbome toliau. Kiekvienos
dienos prekių likutį turėjome pranešti komendantūrai. Supirktų grūdų likutį
parduoti gyventojams.
Saugose prekyba veikė iki birželio mėnesio, vėliau prekių likučiai buvo
pervežti į Lietūkio centrą Šilutėje. Šilutės Lietūkio šefas Hermanas
Simaitis buvo paskirtas lietuviškos "Laisvos zonos" direktoriumi Klaipėdoje.
Baigus darbą kreipiausi į vyriausią Lietūkio centrą Kaune ir buvau paskirtas
dirbti Plungės skyriuje. Tų pačių metų rudenį buvau pašauktas būtinai
tarnybai Lietuvos kariuomenėje.
Lietūkio Šilutės skyriaus darbuotojai 1939 metais. Antroje eilėje
viduryje - atsiminimų autorius J.Balčiauskas.
|
