|
- Klausau.
- Sveikas, Jonai! Čia Aurelja.
- Sveika! Kaip gyveni?
- Neblogai gyvenu, neblogai. Iš tikrųjų tai aš skambinu tau, nes noriu
paslaugos paprašyti.
- Na, sakyk.
- Ar tu galėtum mane pavežėti?
- Šiandien tai tikrai ne. Visą dieną dirbu.
- Oi ne, ne šiandien. Matai, aš rytoj ryte važiuoju į pokalbį dėl darbo.
Paulius mane pavežės, bet jis negali pasilikti ir laukti, kol viskas
pasibaigs.
- Rytoj tikrai galėčiau. O iš kur man tave reikėtų paimti?
- Ar žinai Arsenalo gatvėje tą vietą, kur didelis namas statosi?
- Didelis namas statosi? Pats?
- Na, ne pats, aišku... Bet... Juk supranti... Dabar jau tikrai
susipainiojau.
- Ką tu, viskas gerai. Tiesiog prisimink, kad sangrąžinės formos geriau
nevartoti, kai veiksmas negali vykti savaime. Taigi ne statosi namas, o
namas yra statomas, ne spausdinasi knyga, o knyga yra spausdinama ir
ne nesižiūri paveikslas, o paveikslas nedaro įspūdžio.
- Dabar viskas aišku. Kai busiu Arsenalo gatvėje, kur statomas didelis
namas, aš tau paskambinsiu.
- Puiku, lauksiu tavo skambučio!
|
