Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2007 rugsėjo 25d. Nr. 18 (41)

 


Pradžia Kalbos kertelė Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 
 

Skulptorius Vincentas Jakševičius ir jo šeima sūnūs: Silvanas, Adomas, Romanas ir dukra Helena

 
 

 

 
 

Jūsų dėmesiui pateikiame Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos Švėkšnos skyriaus organizuotos konferencijos metu skaitytą Onos Norkutės pranešimą.

Vincentas gimė gabus, bet jo šeima gyveno sunkokai, todėl jis mokytis negalėjo. Mėgo drožinėti, ir ką nors padaręs, parodydavo dvare. Už tai gaudavo pinigų ar ką nors vertingo. Būdamas 14-15 m. išdrožė caro portretą. Dvarininkui drožinys patiko ir jį nusiuntė į Peterburgą, o iš ten gavo raštą, kad Vincentas gali rinktis - 2000 aukso rublių arba mokslą. Tėvas norėjo pinigų, nes gyveno skurdžiai, tačiau Vincentas nenusileido: jis pasirinko mokslą ir išvažiavo į Vilnių. Tuo užrūstindamas tėvą. Mokinių tarpe buvo vyriausias. Rusas mokytojas dėstantis pamokas visai nekreipė dėmesio į naująjį mokinį. Po pusmečio mokytojas, būdamas blogos nuotaikos, pakvietė Vincentą atsakinėti. Mokinys atsakinėjo viską taip gerai, kad mokytojas ne tik nustebo, bet buvo priverstas perkelti į aukštesnę klasę. Kasmet baigdamas po dvi klases užbaigė gimnaziją. Vėliau mokėsi dailės. Vincentas mokėsi noriai, daug tapė, braižė. Darbus atlikdavo labai gerai, mokytojai juos visada rodydavo atvykstantiems svečiams. Netikėtai susirgo džiova. Nutarė nepasiduoti, pradėjo sportuoti, grūdintis. Namo grįžo mokslų nebaigęs, bet išmokęs tiek, kad galėjo projektuoti, statyti altorius, tapyti, braižyti, kurti skulptūras.

Netrukus vedė bajoraitę nuo Panevėžio. Jų gyvenimas buvo nuolatinės kelionės iš vienos Lietuvos vietos į kitą, kur Vincentas bažnyčiose palikdavo savo nuostabius darbus. Laisvalaikiu drožinėdavo. Ypač gražios būdavo jo drožtos lazdos su safyrais, vynuogių kekėmis. Rašalines droždavo su Lietuvos istorijos ir antikos siužetais. Iš molio lipdydavo įvairias statulėles. Savo darbus dovanodavo.

V. Jakševičiaus darbų yra daugelyje Lietuvos bažnyčių: Panevėžyje, Kaišiadoryse, Švėkšnoje, Žiežmariuose, Šiaulių apskrityje ir kt. Gražiausi darbai - Kaišiadorių katedroje ir Švėkšnos bažnyčioje. Į Švėkšną skulptorių pakvietė prelatas J. Maciejauskas daryti naujai pastatytai bažnyčiai altorius bei skulptūras. Grafas Adomas Pliateris skulptoriaus šeimai davė žemės Vilkėno gatvėje, kad galėtų pasistatyti namą. Šeima artimai bendravo su Pliateriais, daug jiems dirbo. Vincentas padaręs Dianos, šv. Florijono, Saulės laikrodį parke, keturis altorius ir šv. Antano skulptūrą Švėkšnos bažnyčioje. (iš dukters Helenos atsiminimų).
Paskutiniuosius savo gyvenimo metus skulptorius praleido Kaišiadoryse. Gegužinės bažnyčioje darant centrinį altorių jį ištiko širdies smūgis. Šeima gyveno Švėkšnoje ir tuo metu vertėsi sunkiai, todėl negalėjo tėvo parvežti į Švėkšną ir palaidojo Kaišiadoryse.

Vincento ir Marijos šeima kaip ir daugelis menininkų gyveno bochemiškai. Turėdami pinigų leisdavo nesusimąstydami, neturėdami darbo ar pinigų, skurdo. Marija Jakševičienė gydydavo žmones homeopatijos metodu. Beviltiškus ligonius gydytojai siųsdavo pas ją. (iš prisiminimų).

Jie susilaukė nemažai vaikų, bet gyvi liko tik trys sūnūs: Silvanas, Romanas, Adomas ir dukra Helena (Elena). Vyriausias sūnus Silvanas (1901-1933) buvo labai gabus menams. Tėvas jį išmokė tapyti, lipdyti skulptūras. Puikiai griežė smuiku. Užėjus ūpui grieždavo net naktimis, nervindamas savo šeimą. Iš sesers Helenos prisiminimų - Švėkšnos Laisvės paminklas prie "Saulės" gimnazijos yra Silvano darbas. Jo tapytų paveikslų yra Kaišiadorių katedroje. Silvanas buvo geras plaukikas. Susilažino su policininku, kuris toliau nuplauks, būdamas išgėręs plaukdamas nuskendo. Liko žmona ir dvi dukros.
Antrasis vaikas - dukra Helena ( 1902-1986)buvo gabi, mėgstanti meną. Labai troško mokytis. Kai šeima turėdavo pinigų, jai samdydavo mokytojus. Vėliau ji mokėsi savarankiškai. Buvo išlaikiusi egzaminus į gimnaziją, bet mokslui nebuvo lėšų. Lankydavosi Pliaterių bibliotekoje. Žavėjosi A. Mickevičiaus kūryba, tapė, kūrė eilėraščius.

Trečias vaikas - Romanas (1903-?) menu ir mokslu nesidomėjo. Žavėjosi tik sportu: boksu, sunkumų kilnojimu. Buvo pasiekęs gerų rezultatų. Patrauklios išvaizdos, tačiau trumparegis. Liko nevedęs. Padėdavo tėvui ir broliams atlikti sunkiausius darbus.

Adomas (1908-1967) - jauniausias. Tėvo numylėtinis. Tos meilės buvo vertas - klusnus, ramus, labai gabus menininkas. Su tėviška meile perdavė ir visas savo žinias, Adomas niekur nesimokė, tačiau buvo labai išsilavinęs - puikiai tapė, darė skulptūras, labai gerus brėžinius. Jo darbai prilygo architektų ar inžinierių brėžiniams. Romanas ir Adomas dirbdavo kartu su tėvu, todėl daug kur rašoma, kad darbus atliko V. Jakševičius su sūnumis. Tėvui mirus, Adomas tęsė jo darbus.

Sovietmečiu, kai prasidėjo bažnyčių griovimas, o ne statymas, Adomo darbas pasidarė nebereikalingas. Daugiausia jis darė antkapinius paminklus su įvairiomis skulptūromis. Ypač jam sekėsi daryti šv. Marijos veidą. Adomas buvo vedęs merginą iš Skuodo - Zofiją, labai dvasingomis akimis, ir nutapė labai daug jos portretų. Jų vedybinis gyvenimas buvo keistas. Adomas gyveno su tėvais Švėkšnoje, o Zofija mokytojavo Skuode. Jai atvykus į Švėkšną, būdavo jų meilės šventė. Adomas labai mylėjo savo žmoną, buvo jai geras ir dosnus, "apipildavo" ją dovanomis. Zofijos gyvenimas baigėsi tragiškai - už antitarybinę veiklą ji buvo sušaudyta. Adomas taip pat buvo persekiojamas ir įspėtas nedaryti kryžių ir šv. Marijos statulėlių. Bet jis sakydavo, kad, kol turės rankas, tol juos statys. Kartą, grįžtant namo dviračiu, buvo suvažinėtas. Tai įvyko 1967 m.

Iš žinomų Adomo darbų yra Laisvės paminklas Žiežmariuose, Balsių šeimos mauzoliejus Švėkšnos kapinėse (1938 m.), paveikslai įvairiose Lietuvos bažnyčiose. Namuose Švėkšnoje, visa siena buvo nukabinėta Adomo paveikslais.

Ši šeima paliko žymų pėdsaką Lietuvos bažnyčių mene, bet liko nepelnytai užmiršta. Daug darbų iki šiol nėra žinomi. Turime prikelti juos iš užmaršties, įvertinti jų darbus, prisiminti. Todėl prašyčiau atsiliepti tuos, kurie turi žinių ar svarbesnių faktų apie juos.

 
 

 

 
     Atgal...  

                                                                                                            "Šilainės sodas"  ©  2007 m.