Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2007 gruodžio18d. Nr. 24 (48)

 


Pradžia Kalbos kertelė Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
     
 

Kintų valsčiaus mokyklos 1945-1961 m. II dalis. 

Rubenas BUKAVICKAS

II dalies pabaiga. Pradžia 2007 m. gruodžio 4 dienos Šilainės numeryje.

Mokytoja A.Vilkaitienė

Ne pačios geriausios būklės, t.y. medinės su nendriniu stogu Stankiškės pradžios mokyklos pasirinkimą lėmė dvi priežastys: pirma, mokykla buvo patogioje vietoje – didelės teritorijos, tarp Kintų ir Ventės, centre, antra, Stankiškės, kaip kompaktiškas ir ypač patogus gyvenimui kaimas, traukė naujakurius iš Lietuvos, kurie iki 1947 m. jau sudarė pagrindinę kaimo gyventojų, o jų vaikai pusę visų minėtoje teritorijoje gyvenusių mokyklinio amžiaus vaikų dalį.

Kartu dirbdama ir gyvendama Stankiškės pradžios mokykloje A.Vilkaitienė lankėsi ir Ventės pradžios mokykloje. Nuo 1947 m. sausio 1 d. Ventės pradžios mokyklos sargu buvo paskirtas A.Vilkaitienės vyras Vladas. Iki tol Ventės pradžios mokykla neveikė: čia gyveno rusų kariškiai, o visi mokslo „siekę“ vaikai buvo „nukreipti“ į Kintų pradžios mokyklą. Tuo metu Ventės kaimas buvo ypatingoje zonoje: Šturmų miškelyje buvo rusų karinis dalinys, visai greta pradžios mokyklos - vokiečių belaisvių lageris (vėliau reorganizuotas į pataisos darbų koloniją), o Knaupo įlankos pakrantėje - uždaras žinybinis objektas - “Medžioklės namai”. Kaimą supanti aplinka priminė didelę ganyklą: vasarą čia buvo ganomos šimtinės gyvulių bandos, parvarytos iš Vokietijos. Be to, nors ir retai apgyvendintas, Ventės kaimas buvo laikomas “vokišku”, nes civilių gyventojų daugumą sudarė senieji vietos gyventojai. Taip pat buvo pripažįstama, kad silpnai lietuviškai kalbėjusių jų vaikų lietuvių kalba nebuvo gimtoji kalba. Tik gretimame Šturmų kaime, toliau nuo vėjuoto marių kranto, gyveno kelios naujakurių šeimos iš Lietuvos. Visa tai nulėmė Ventės padėtį ir sudarė jame ypatingas gyvenimo bei darbo sąlygas. 

Kai į Mingės ir Ventės kaimus sugrįžo daugiau senųjų vietos gyventojų, o į Stankiškes plūstelėjo nauja persikėlėlių banga, padėtis iš esmės pasikeitė. Pvz.: 1948 m. rudenį Mingės kaime buvo 9, Stankiškės -12 (iš jų 9 naujakuriai), o Ventės - 23 (iš jų 7 naujakuriai) mokyklinio amžiaus vaikai.

Ženkliai padaugėjus mokyklinio amžiaus vaikų, ypač Ventės kaime, A.Vilkaitienė persikėlė į Ventės pradžios mokyklą, o į jos vietą Stankiškės pradžios mokykloje atvyko aštuoniolikmetė Vitalija Banevičiūtė (Norkienė). 1948 m. rugpjūčio 7 d. ji buvo paskirta Stankiškės pradžios mokyklos mokytoja - vedėja.

Stankiškės mokyklos mokytoja

Atvykusi į Stankiškes, V.Banevičiūtė rado apleistą mokyklos aplinką: išvartytas tvoras, piktžolėmis ir krūmais apaugusį kiemą. Todėl pirmiausia ji ėmėsi tvarkyti mokyklos aplinką. Mokiniams padedant, aplinkinėse apleistose sodybose ji iškasinėjo daugiamečių gėlių daigus ir jais apsodino Stankiškės pradžios mokyklą. Kitais metais mokyklą supanti aplinka pasikeitė neatpažįstamai. Mokyklos tėvų komiteto pirmininkas P.Aleknavičius ir narys A.Žukas stebėjosi, kaip tokiai jaunai mokytojai pavyko ne tik sutvarkyti mokyklą, bet ir suvaldyti iki tol nesutramdomus ir išdykusius Stankiškės kaimo vaikus.

1948 m. rugsėjo 1 d. į Stankiškės pradžios mokyklą susirinko 18 vaikų iš Stankiškės, Muižės, Šturmų ir Mingės kaimų. Pastarojo kaimo vaikai mokėsi Stankiškės pradžios mokykloje, nes jų kaime buvusi mokykla, dėl mokyklinio amžiaus vaikų trūkumo ir nepalankių gamtinių sąlygų, neveikė. Mingės pradžios mokykla, kaip ir visas Mingės kaimas, buvo potvynių zonoje, ir nors mokykla buvo ant nedidelės, potvynio neapsemiamos aukštumos, ji buvo naudojama tik ūkiniams tikslams. Potvynių metu į „mokyklą“ buvo suvaromi viso kaimo gyvuliai. Tuo laikotarpiu Mingės kaimo gyventojai valtimis plukdydavo savo vaikus į Stankiškės mokyklą ir atgal. Dažnai potvynio metu mokytoja V.Banevičiūtė (Norkienė) pati vykdavo į Mingės kaimą, kur vandenyje skendinčiuose namuose mokino vaikus. Į Mingę apsemtu keliu ji keliaudavo su pakeleivingu vežimu, tačiau jei būdavo per gilu – plaukdavo irkluojama valtimi. Mingės kaimo vaikų ypač laukiama V.Banevičiūtė (Norkienė) buvo pasitinkama šūksniais: „Mokytojka atvažiavo!“.

Ne TSRS ir LTSR piliečiai ir peržiūrimas apylinkių finansavimas 

Sparčiai daugėjant apgyvendintų vietovių skaičiui, Kintų valsčiuje iškilo naujo administracinio teritorinio suskirstymo būtinybė. Šiam suskirstymui turėjo įtakos ir netolygus gyventojų pasiskirstymas.

1948 m. birželio 14 d. Kintų valsčiaus D.Ž.D.T. sesijoje buvo svarstomas Aukštumalės pradžios mokyklos uždarymo klausimas. Vykdant Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimą, dėl Aukštumalės apylinkės panaikinimo ir jos prijungimo prie Kintų apylinkės, reikėjo uždaryti Aukštumalės pradžios mokyklą. Priimtas nutarimas vadovavosi įstatymu, kuris nenumatė apylinkių, kurių daugumą sudaro neturintys LTSR ar TSRS pilietybės gyventojai, finansavimo. Būtent tokia - “vokiška” - buvo Aukštumalės apylinkė. Ruošiantis mokyklos uždarymui, Šilutės apskrities liaudies švietimo skyrius pasiūlė tenykščius vaikus nukreipti į kaimyninę, maždaug už 8 km. esančią, Vabalų pradžios mokyklą. Sesijoje kalbėjęs S.Jankevičius įrodinėjo, kad, dėl per didelio mokyklas skiriančio atstumo ir sezoninių potvynių, tai bus neįmanoma padaryti. Taryba, išklausiusi S.Jankevičiaus pranešimą, nutarė prašyti Šilutės apskrities liaudies švietimo skyrių “<...dėti visas pastangas...>”, kad Aukštumalės pradžios mokykla nebūtų uždaryta. Mokykla išliko, tačiau tik kaip Vabalų pradžios mokyklos pagalbinis komplektas. 1948 m. gruodžio 1 d., prieš tai nutraukus jos finansavimą, Aukštumalės apylinkė buvo panaikinta.

Kitų metų pradžioje, kovo mėnesį, įtraukus jas į Sakūčių apylinkę, buvo panaikintos Pricmų ir Kiškių apylinkės. Sakūčių apylinkėje buvo sudaryta nauja apylinkės taryba ir pagal reikalavimą išrinkta Sakūčių apylinkės švietimo komisija. Jos pirmininku buvo išrinktas Justinas Miklovis.

Sakūčių (Mockių) mokykla

1949 m. rugsėjo mėnesį Sakūčių (Mockių) pradžios mokykloje buvo sudarytas antras mokinių komplektas, t.y. buvo suformuota nauja klasė. Mokykloje mokytoju ir jos vedėju dirbęs Leonas Bridžius vedėjo pareigas perleido naujai atvykusiai mokytojai Stefai Tamošiūnienei. Sakūčių (Mockių) pradžios mokykla, turėjusi 49 moksleivius, tapo antra (po Kintų) pagal dydį Kintų valsčiaus mokykla. Mokinių gausa pasižymėjo ir kita Sakūčių apylinkei priklausiusi – Kiškių pradžios mokykla. Čia mokytoju ir vedėju dirbusiam Antanui Useliui (1948 –1949 mokslo metais) teko vienam mokinti 32 vaikus.

Biudžetas

1949 m. buvo sudarytas pirmas bendras Kintų valsčiaus ir jam priklausančių apylinkių biudžetas. Liepos 4 d. patvirtintame Kintų valsčiaus Vykdomojo Komiteto biudžete iš numatytų gauti 199200 rub. Kintų, Kiškių, Sakūčių (Mockių), Stankiškės, Ventės, Rugulių ir Vabalų pradžios mokykloms buvo skirta 43000 rub. Be to, šių mokyklų patalpose įrengtoms 6 pirkioms - skaitykloms buvo skirta 40300 rub. Tačiau skirtų pinigų nepakako Aukštumalės pradžios mokyklai, kuri, likvidavus Aukštumalės apylinkę, tapo Vabalų pradžios mokyklos pagalbiniu komplektu. Aukštumalės mokykla neteko sargo ir valytojos. Tuo metu mokyklos mokytoja – vedėja dirbo Palma Stašytė. 

Kintuose - didžiausia mokykla

Kintų pradžios mokykla visada buvo ne tik centrinė, bet ir didžiausia Kintų valsčiaus mokykla. Nuo 1945 m. iki 1948 m., po vieną per metus, Kintų pradžios mokykloje buvo sukomplektuoti trys komplektai, t.y. klasės. Nauja 4 klasė, kartu su naujai steigiamomis 5 - 7 klasėmis, buvo sudaryta tik 1949 m. rugsėjį, kai buvusiame Kintų “taupomosios kasos“ pastate pradėjo veikti septynmetė mokykla.

Kintų septynmetės mokyklos įkūrimo “taupomosios kasos” pastate idėją pasiūlė S.Jankevičius. Pagal jo sumanymą, dalį mokyklos, t.y. naujas 5 - 7 klases, reikėjo įkurti šiame pastate. Kadangi buvo laisvos vietos, jis siūlė tame pačiame pastate apgyvendinti naujus mokytojus ir įrengti pagalbinius kabinetus: dirbtuves, mokytojų kambarį ir būrelius.

Tačiau dėl mokyklos išplėtimo idėjos įgyvendinimo įvyko didelis įtakingų organizacijų susipriešinimas. S.Jankevičiaus žodžiais: “Susidarė dvi grupuotės: jo (remiamo Šilutės apskrities liaudies švietimo skyriaus) ir Ventės pradžios mokyklos vedėjos, komunistės A.Vilkaitienės (remiamos Kintų valsčiaus partijos komiteto)”.

S.Jankevičiaus pasiūlymui prieštaravusi A.Vilkaitienė siūlė plėsti mokyklą sename Kintų pradžios mokyklos pastate. Ji siūlė iš antro mokyklos aukšto iškelti ten gyvenusias mokytojas ir atidaryti naujas klases. Silpnoji šio pasiūlymo vieta buvo ta, kad tuo metu jau tankiai apgyvendintuose Kintuose nebuvo laisvų butų, o apie namų statybą naujiems butams nebuvo net kalbos. Todėl mokytojų iškėlimas galėjo sukelti naujų rūpesčių. Buvo aišku, kad anksčiau ar vėliau senas Kintų pradžios mokyklos pastatas nebegalės patenkinti augančių Tarybinio liaudies švietimo reikalavimų. S.Jankevičius sugebėjo apginti savo poziciją ir netrukus prasidėjo Kintų septynmetės mokyklos statybos ir remonto darbai.

Pirmiausia reikėjo ne naują buvusios “taupomosios kasos” pastatą pritaikyti mokymui. Kadangi ten kambariai buvo maži, reikėjo juos išplėsti, todėl buvo kertamos vidinės sienos – didinamos klasės. Po to reikėjo sumontuoti naujus langus ir pasirūpinti mokykliniais suolais. Nuo karo pabaigos pastatas stovėjo su sulaužytais, netinkamais naudoti langais. Langus sutaisė ir naujus pagamino “Mickevičiaus Kapsuko” kolūkio laukų darbininkas Dovas Cyrolis. Galiausiai iš Šilutės “Pramkombinato” buvo atvežti pirmieji dviviečiai suolai.

Visus Kintų septynmetės mokyklos statybos ir remonto darbus finansavo Šilutės apskrities liaudies švietimo skyrius, o pagal tuometinę tvarką visus statybos ir remonto darbus atliko Kintų valsčiaus gyventojai. Tačiau darbų vykdymą, kurį prižiūrėjo pats S.Jankevičius ir Kintų valsčiaus VK pirmininko pavaduotojas P.Aleknavičius, trukdė Kintų valsčiaus partorgas, “Mickevičiaus Kapsuko” kolūkio pirmininkas Pranas Šimkus. Jis draudė naudoti kolūkio darbo jėgą, o ypač - specialistus.

Numatytu laiku, t.y. 1949 m. rugpjūčio 15 d., visi Kintų septynmetės mokyklos statybos ir remonto darbai buvo baigti. Pirmajame pastato aukšte buvo įrengtos 2 mokymo klasės, atskiras mokytojų kambarys ir dirbtuvės. Bendras naujų mokyklos patalpų plotas sudarė 312 kv.m. Kintų septynmetei mokyklai buvo perduotas senasis Kintų evangelikų liuteronų bažnyčios klebonijos pastatas. Šiame pastate buvo įrengtas mokyklos bendrabutis, kuriame buvo apgyvendinti mokytojai, jų šeimos bei vyresnių klasių moksleiviai iš atokesnių Kintų valsčiaus apylinkių.

Kintų septynmetė mokykla, apjungusi senąjį Kintų pradžios mokyklos ir buvusios „taupomosios kasos“ pastatus, atvėrė savo duris 1949 m. rugsėjo 1 d. Prie mokyklinių suolų, dvejuose mokyklai priklausiusiuose pastatuose, susėdo 113 moksleivių: apie 90 pradinėse ir apie 20 vyresnėse klasėse. Nors naujoji mokykla turėjo septynmetės statusą, pirmaisiais jos darbo metais buvo tik 5 klasės: 4 pradinės ir 1 dalykinė – 5 klasė. Beje, perkėlus Kintų valsčiuje gyvenusius rusakalbius mokinius į Šilutės rusų mokyklos internatą, buvo panaikinta rusų klasė. 

Kintų mokytojai

1949 - 1950 mokslo metais Kintų septynmetėje mokykloje dirbo 5 mokytojai. Iš jų 2 mokytojai dirbo su pradinėmis ir 3 su dalykine, t.y. vyresniąja, klasėmis. Tačiau visų mokytojų pavardės iki šiol nėra žinomos. Žinoma, kad nuo 1949 m. rugsėjo 1 d. pradinių klasių mokytoja Aleksandra Jankevičienė buvo paskirta Kintų septynmetės mokyklos direktore, o jos vyras S.Jankevičius - vyresnių klasių rusų kalbos mokytoju. Taip pat žinoma, kad muzikos mokytoju dirbo Kudirka, o mokytojas Pranas Klenauskas dėstė matematiką.

Iki 60-ųjų pradžios, buvus šiltiems orams, daugelis vaikų į mokyklas ateidavo basi. Ir tik po pirmųjų šalnų vaikai įsispirdavo į klumpes. Pastarosios buvo populiariausias visų, o ypač senųjų Kintų valsčiaus gyventojų, apavas. Tuo metu geriausias klumpių drožimo meistras buvo žvejų artelės „Roza Liuksemburg“ narys, laivų statybos meistras  Oto Veisaitis.

Tačiau visą tą laiką ne tik tikri vaikiški batai buvo didelė prabanga. Kintų valsčiaus pradžios mokyklas tikrinę Šilutės apskrities liaudies švietimo skyriaus darbuotojai be mokymo priemonių ir žinių, pažymėdavo ypač blogą mokinių aprangą ir asmeninę jų higieną - vaikai į mokyklas ateidavo nešvarūs ir apiplyšę. Dauguma tėvų, išleidžiančių tokius vaikus į mokyklas, neapeliuojant į pokario sunkumus, buvo “nereiklūs” gyvenimo sąlygoms ir asmeninei higienai, todėl tvarkydavosi tik valdžios raginami. Pvz.: 1947 m. kovo 22 d. Kintų valsčiaus Tarybos nurodymu buvo paskelbta švaros savaitė. Jos metu (iki kovo 30 d.) visiems Kintų valsčiaus gyventojams buvo nurodyta apvalyti savo kiemus ir sodybas, o ypač - gyvenamus kambarius. Be to, buvo nurodyta laikyti juos tinkamoje švaroje.

Žemos gyventojų kultūros, skurdo ir antisanitarinių gyvenimo sąlygų išgyvendinimas buvo vienas pagrindinių Kintų valsčiaus VK tikslų.

1949 m. lapkričio 28 d. Kintų apylinkės D.Ž.D.T. 14-ojoje sesijoje buvo svarstomas pirčių mokiniams įrengimas. Sesijoje pasisakę pripažino, kad sanitarinės valsčiaus gyventojų gyvenimo sąlygos yra nepatenkinamos. Pvz.: Dėl antisanitarinių gyvenimo sąlygų daugumai Kintų valsčiaus mokinių buvo diagnozuota pedikuliozė - apsikrėtimas utėlėmis. Kadangi visame Kintų valsčiuje buvo tik viena Kintų pirtis, o galimybės įrengti daugiau nebuvo, nutarta mokyklų vedėjus įpareigoti bent kartą per savaitę į ją nuvesti vaikus. Tokiu būdu buvo siekiama pagerinti mokinių sveikatos ir švaros būklę, atlikti dezinfekciją. Visuotinio apsileidimo išgyvendinimas vyko mokyklos pagalba.


   1947-1948 m. darytoje nuotraukoje Kintų valsčiaus mokytojai (ne visi?) prie Kintų 
      mokyklos. Pagal 1 versiją su Kintų mokyklos mokiniais. Pagal 2 versiją su Kintų 
                                            valsčiaus "abiturientais".


 Nusifotografavo visi (?) Kintų valsčiaus mokytojai. Stovi iš kairės: Vilius Šepštas, Rūta 
   Sprogienė, Antanas Uselis, Jekaterina Barekan, Lenonas Bridžius, Albina Vilkaitienė 
   Stasys Jankevičius. Sėdi iš kairės: Aleksandra Jankevičienė ir neatpažinta mokytoja (pagal vieną versija Augustauskaitė, pagal kitą Palma Stašytė iš Aukštumalės m-los).

 
     
     Atgal...  

                                                                                                            "Šilainės sodas"  ©  2007 m.