Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 kovo 28d. Nr. 7 (55)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
  Šaktarpis Rusnėje vyko jau penktą kartą  
 
Saulius SODONIS

Šaktarpiu vadinamas toks laikas, kai pavasariop sušilus orui, per žiemą ledais sukaustyto Nemuno ledas imdavo tirpti ir neišlaikydavo per jį norinčio pereiti žmogaus. Laivams jis taip pat buvo dar neįveikiamas. Tada salos gyventojai, nepasiekdami kito kranto, o taip pat negalėdami gaudyti žuvų, turėjo neilgas atokvėpio dienas, kada galėdavo kiek pailsėti ir pašėlti su kaimynais.

Šiandien, kai tiltai jungia įvairius krantus ir žmonės pasidarė mažiau priklausomi nuo gamtos, apie tą laiką liko tik prisiminimai. Prieš penkerius metus Rusnės salos bendruomenė pasisiūlė ir surengė savotišką pavasario šventę.  
     

Šią šventę sumanė ir prieš penkerius metus pirmą kartą surengė vietos bendruomenė, vėliau pasivadinusi "Rusnės sala". Pasirodė, kad tai įdomu ne tik vietos gyventojams, bet ir iš toliau atvykusiesiems. Taip per keletą metų atsirado ir patirtis, ir ėmė aiškėti, kaip tokią šventę rengti - nors ledu į kitą krantą pereiti nereikia, tačiau diena dar nėra tokia ilga.

Jau tapo įprasta, kad viskas prasideda nuo vietos turgelio - blusturgio. Jame kas ką galėdamas pardavinėja, maino vieni su kitais. Čia ir iš namų mažai reikalingą, tačiau dar kažkam tinkamą daiktą atsineša. Šalia kuriasi vietos kūrėjai ar iš toliau atvykę tautodailininkai. Šiemet jie ne tik prekiavo sukurtais savo darbais, bet ir vietoje juos gamino. Rusniškis Vaidas Gricius pynė bučiukus nėgėms gaudyti. Šalia buvo pasidėjęs keletą jau pagamintų bučiukų, tačiau, šventei įpusėjus, teturėjo tik tą, kurį čia pat ir dar pynė. Savo darbeliais prekiavo Rusnės keramikų būrelio moksleiviai. Šventės pabaigoje jie teturėjo vos kelis neparduotus lipdinėlius, kuriuos labai mandagiai piršo pro šalį einantiems praeiviams.

Pamažu šios šventės metu ima populiarėti maisto gaminimas. Be tradicinės žuvienės, kurią nuo pat šventės atsiradimo visiems verda Algis Dirsė, ir mėsos šiupinio iš žvėrienos, kurį verda Daiva ir Raimondas Plikšniai, pamažu atsiranda ir nauji kulinariniai patiekalai. Plovą virė Šilutės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Purlys. Visiška naujovė - pagal senovišką receptą verdama prūsiška bulvienė, kurią siūlė Dainora ir Kęstutis Laukevičiai. Ypatingą "prieskonį" jai teikė speciali įranga. Rusniškiai gali pretenduoti į kulinarinio paveldo sostinę pamaryje, nes tokios gausybės vietoje gaminamo šiam kraštui būdingo maisto (lietuviškieji šašlykai net neskaičiuojami) neteko matyti niekur.

Turi Rusnė ir vienintelį šiame krašte savo gėrimą - Rusnės punčą. Jį sugalvojo ir pradėjo gaminti dar XIX a. pabaigoje Rusnės vaistininkas Kitelis. Tai ypatingas gėrimas, kurio paragauti galima tik šios šventės metu. Punčą jau keletą metų specialiai virė Violeta Benetienė. Šiais metais mamą pavadavo jos dukra Eglė, kuri sėkmingai perima patirtį. Kaip jau ir ne kartą yra buvę, Rusnės punčo buvo pagaminta tik keturi litrai, nors svečiai būtų paskanavę ir žymiai daugiau. Pasirodo, kad vieno iš jo ingredientų - vyno portveino - nebuvo mūsų parduotuvėse. Jį galima parsivežti tik iš užsienio (galima rasti Sovetske).

Didžiąją dalį šventės svečių linksmino saviveiklos kolektyvų pasirodymai. Šoko netrukus dešimtmetį minėsiantis vietos tautinių šokių kolektyvas "Rusnietis", vadovaujamas Solveigos Mockienės, akordeonais grojo svečiai iš Mažeikių, dainavo Palangos jūrų šaulių choras "Žilvinas", Priekulės kultūros namų kaimo kapela "Gintaras". Nors programoje ir nebuvo įrašytos, bet pasirodyti išdrįso jaunosios Rusnės gitaristų būrelio merginos.

Buvo dėkota šventės rengėjams. Be rajono valdžios privalomojo sveikinimo, taip pat gražius sveikinimo žodžius tarė specialiai į šią šventę atvykęs etnologas, profesorius Libertas Klimka ir etnokultūros specialistė Irena Seliukaitė. Kintiškiai kaimynus, kuriuos skiria tik vanduo, pakvietė į vasarą vyksiančią "Marių šventę".

Visą šventę su muzikantais vedė šventės tradiciniai personažai: žuvies Galva - Dalia Drobnienė ir Uodega - Gintaras Augustinas. Apie 16 valandą buvo paskelbta šventės pabaiga.


Šaktarpyje svečiavosi etninės kultūros specialistė Irena Seliukaitė (viduryje)
ir etnologas profesorius Libertas Klimka.
  


Tradicinę žuvienę virė Algis Dirsė (kairėje) ir Izidorius Vaičiulis.


Ši Rusnės šventė neįsivaizduojama be bučiukų pynėjo
Vaido Griciaus.


Fotografuoti šventėje buvo dar viena pramoga.


"Rusnės punčą" siūlė Vilma ir Eglė. 


Vyrai "juodais drabužiais" - Šilutės baikeriai su meru Virgilijum Pozingiu.


Rusnės pagrindinės mokyklos jaunųjų keramikų būrelio nariai siūlė
įsigyti savo dirbinius.


Drąsiosios gitaristės. 


Šventės rengėja Dalia Drobnienė su svečiu iš kito kranto, kintiškiu,
tautodailininku Vaclovu Kiselevičiumi. 


Šilutės mero pavaduotojas Jonas Jaunius lydėjo svečius
- Vilniaus mero patarėją R.Žemaitaitį ir Pagėgių merą K.Komskį.

 
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.