Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2008 balandžio 22d. Nr. 8 (56)


	Pristatyta knyga apie Adomą Braką
	Loreta MCIVOR Adomas Brakas - itin daug Mažosios Lietuvos krašto kultūrai nusipelnęs žmogus, dailininkas, Rambyno švenčių organizatorius ir dalyvis, aktyviai dalyvavęs kultūrinėje veikloje. Už šią veiklą 1941 metų birželio mėnesį jis, kaip ir daugelis kitų intelektualų, buvo ištremtas į Sibirą, kur ir mirė. Nepelnytai šio žmogaus vardas gana ilgam buvo pamirštas. Tačiau prieš porą metų Klaipėdoje buvo paminėtos 120-osios A.Brako gimimo metinės. O balandžio 9-ą dieną Pagėgių viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga "Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros atodangos", skirta Klaipėdos krašto visuomenės veikėjui, dailininkui Adomui Brakui atminti. Į Pagėgių viešąją biblioteką atvykęs gausus svečių būrys netruko savo pasakojimais sudominti susirinkusiuosius. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, dr. Silva Pocytė pasidžiaugė tuo, kad knyga, praėjus vos keturioms dienoms po A.Brako gimtadienio, pristatoma Pagėgiuose - A.Brakas padėjo organizuoti šventes ant netoliese esančio Rambyno kalno, be to, knygoje yra ir pagėgiškio, istorijos mokytojo Eugenijaus Dargužo tekstas. Dr. S.Pocytė prisiminė, kad 1986 m. valdžia nedavė sutikimo paminėti A.Brako gimimo metinių. Tačiau 2006 metais buvo surengta pirmoji jo darbų paroda, A.Brako vardas buvo suteiktas vaikų dailės mokyklai, taip pat buvo surengta konferencija. Kaip savotiškas skolos grąžinimas dailininkui, tapo ir knyga. Apie knygos leidimo ypatumus papasakojo Klaipėdos universiteto leidyklos direktorė Lolita Zemlienė. Ji džiaugėsi visais, su kuriais teko bendradarbiauti, kad kuo geresnės kokybės knyga pasiektų skaitytoją. L.Zemlienė linkėjo, kad į Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos planus įtraukta knyga sulauktų intymaus skaitytojo. Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė papasakojo, kad kūrė A.Brakas daug - nuo plakatų iki knygų viršelių (jis papuošė ne vieną Vydūno knygą). Tiesa, dėl plačių dailininko interesų dailė gal net šiek tiek ir nukentėjo. Likimo neglostyto dailininko darbų beveik neišliko, jam gyvam esant nesurengta jokių jo darbų parodų. Dauguma A.Brako išlikusių darbų yra piešti Sibire - ant languotų sąsiuvinio lapų, rudo vyniojamojo popieriaus. Paprastu pieštuku piešti vaizdai, žmonių veidai kupini tragizmo. Papasakojo K.Jokubavičienė ir apie knygoje spausdinamus paties A.Brako rašytus tekstus. Moteris sakė, kad šiuolaikiniam žmogui jie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pasenę. Bet užtenka atidesnio skaitymo ir atsiveria tikroji tekstų gelmė - meilė savo žemei. Klaipėdos universiteto istorikė, doc. dr. Arūnė L.Arbušauskaitė papasakojo apie A.Brako šeimą. Nes, kaip sakė dr. A.L.Arbušauskaitė, už kiekvieno veikėjo stovi jo šeima. Deja, ne viską pavyko sužinoti. Štai, pavyzdžiui, dailininko tremties bylos teko laukti ilgiau nei ketverius metus. Savotiška šeimos tragedija yra po visą pasaulį išsibarstę jos narių kapeliai: Lietuva, Vokietija, Sibiras. O tiksli A.Brako palaidojimo vieta apskritai nėra žinoma. Tačiau dr. A.L.Arbušauskaitė tikisi, kad gal pavyks ją surasti, tuo labiau, kad įsitraukia vis daugiau žmonių. Pasisakė, žinoma, ir pagėgiškis E.Dargužas. Jis prisiminė, kaip prieš porą metų dr. S.Pocytės paragintas ėmė rinkti medžiagą apie A.Braką ir pradėjo ruošti pranešimą. Ir nors iš pradžių buvo sunku, tačiau įgytos žinios, E.Dargužo teigimu, jį išties praturtino. Savaime suprantama, E.Dargužui malonu buvo ir tada, kai sužinojo, jog jo tekstas taip pat papildė knygą. Renginį praturtino ir aktorės Virginijos Kochanskytės skaitymai. Aktorė perskaitė atsiminimų apie A.Braką ištrauką, taip pat - dailininko Sibire rašytą laišką. Tarmiškai skaitydama tekstus aktorė V.Kochanskytė turbūt ne vienam pagėgiškiui priminė jų vaikystėje girdėtą kalbą. Laikas, kai buvo klausomasi viešnių, tikrai neprailgo nė vienam iš susirinkusiųjų. Apie tai, kas galbūt buvo nepaminėta, dr. S.Pocytė pasiūlė paskaityti knygoje, kurioje sugulė ir pranešimai, ir atsiminimai, ir laiškai, ir darbų reprodukcijos. Ir nors pagėgiškiai dar mielai būtų klausinėję ir prašę autografų, tačiau viešnios jau netrukus turėjo išvykti į Šilutę, kur taip pat reikėjo pristatyti naująją knygą. Tad teliko išklausyti padėkų ir sveikinimų. Simboliškai nuskambėjo Pagėgių sav. M.Jankaus muziejaus direktorės Liudos Burzdžiuvienės padėka: ji pasakojo radusi nedidelį M.Jankaus portretą, kurį nutapė būtent A.Brakas. Taip persipynę visi šio krašto žmonių likimai. Ir atiduodami skolą vienam, neišvengiamai atiduodame ir kitiems. Knygą pristačiusios viešnios (iš kairės): Klaipėdos universiteto istorikė, doc. dr. A.L.Arbušauskaitė, Klaipėdos universiteto leidyklos direktorė L.Zemlienė, aktorė V.Kochanskytė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, dr. S.Pocytė ir Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijos vedėja K.Jokubavičienė.

Atgal...