Rudenėlio auksas

Voratinkliai riša rugienas,

Ir gervės padangėmis girksi.

- Kam tau, rudenėli, tiek aukso?

Ir ką tu už jį nusipirksi?

O jis, beržo lapą nutvėręs,

Tik neša, tik suka, tik svaido...

- Nereikia man žėrinčio aukso! –

Jį vėjas vakaris išsklaido...

1929

Sakote, aš – drugelis?

Sakote, kad aš – drugelis.

Gera būti drugeliu,

Ir skraidyti, ir plasnoti

Viršum mėlynų gėlių –

Mano sparnai – baltos svajos

Mane gaubiančios tyliai.

Kaip drugeliui, man pamojo

Pievos kilimas žaliai.

Pasiliksiu aš – drugelis?

O gal bitė ant gėlės?

Kol svajonė baltasparnė

Mane tolin nešt galės...1934

Debesėliai

Vienas debesėlis – balto žirgo skrydis.

Lėktum ir nulėktum su juo užmarštin.

Pro sutemų tamsą, pro negandų srautą,

Kur saulutė – laimė moja taip arti...

Antras debesėlis – dykumų vartūnas.

Vienas sau keliauja mėlyne plačia.

Jei sutikčiau, ranką jam paspausčiau,

Kad į saulės taką kryptų nejučia –

Trečias debesėlis lyg pilka skarelė

Belaisto žemelę... Darosi ramu...

Pro lietučio kraštą aš matau mažutį

Mėlyną kraštelį amžinų namų...

1935

Tylią naktį

Tylią naktį ilgesys ateis

Kaip medaus kvepėjimas saldus,

Kaip lietaus teškėjimas gūdus,

Kaip gegutės skundas pagiriais –

O dangaus langai degs ugnimi,

Milijardais virpančių šviesų...

Ko siela ten veržias nerami? - -

Taip nuo ilgesio širdy šviesu...

Tylią naktį aukso žvaigždės kris,

Kol aušra jų liūtį užgesins.

Ir į saulę nerimas išskris,

Ir nurims bekraštis ilgesys...

1938

Prieš audrą

Kaitra. Tvanku. Žiedai pavytę...

Duslus perkūnas sugruma toli –

Žiedų gausybėje paklydo bitė...

Ir neberanda kelio avilin...

Kur dingo rausvas stogas prie pušyno,

Pražydęs sodas, avilys jaukus?

Į kurią pusę skristi nebežino...

Čia pat grūmoja debesis tvankus –

Atūžia, šniokščia lašai sunkūs...

Ištirpo viskas liūties pilkumoj. –

Ar maža bitė, nektaru apsunkus,

Suras takelį avilin – namo?

Suras. Išvys vaivorykštės tiltelį,

Kai suplakti žiedai palengva atsities,

Kai nugrumės perkūnija įtūžus,

Bitutei vėl auksinė saulė švies...

1940

Atsisveikinimas

Skendi sapne žemė,

Apdengta sniegu.

Girgždančiais takeliais

Aš viena brendu.

Ūkanos sušalusios

Draikos pusnyse.

Briliantais spindi

Mano akyse –

Danguje prigludo

Mėnuo prie žvaigždės –

O aš ar sutiksiu

Mylimą šiandien?

Kažko netikėtai

Daužosi širdis –

Prie laukų takelio

Manęs laukia jis –

 - Ko akis nuleidai?

Pamiršai? Nejau...

Argi brangūs žodžiai

Sudėvėti jau?

Ką aš bekalbėsiu,

Tu nesiklausai...

Kai prieisim kelią,

Dingsiu aš visai...

1941 XI 16

Tu pareisi iš karo

Tu pareisi iš karo

Pamiškės takeliu –

Aš nušluostysiu kaktą

Rankšluostėliu dailiu...

Toks dulkėtas, pavargęs...

Apkabinsi mane:

 - Ar darželyje rūtų

Nenukando šalna?

- Nenušalo rūtelės,

Neišbluko veidai –

Savo mielą mergaitę

Tokią pat atradai...

1948

Upės neteka tiesiai

Upės neteka tiesiai. Jos skuba

Vingių vingiais į melsganą tolį - -

Mes gyvenimo vingiais keliaujam

Per žemę, per smėlį ir molį - -

Jei nuklystam nuo didžiojo kelio,

Mums gyvenimas ištiesia ranką.

Upės neteka tiesiai. Jų vingiai

Kartais didelį apsuka lanką –

Jei gyvenimo kelią stabdytų

Sekluma arba slenksčiai putoti, -

Atsimink: upės neteka tiesiai,

Ir negali prieš tėkmę sustoti...

1949 II 6

Pirmasis sniegas

Visą naktį, lig ryto

Sniegas gniūžtėmis krito.

Baltuma viską, viską užgožė.

Tarsi nuotaka šypsosi žemė

Atidengusi rytmečiui tyrą,

Niekieno dar neliestą grožį...

Bet staiga skambalėliai pabiro,

Ir iš miško važelis išniro –

Per laukus pusnimis pasileido.

Baltame kilime liko vėžės...

O gal pirmosios rūpesčio raukšlės

Ant išbalusio nuotakos veido?

 1967

Tu man dovanojai

Tu man dovanojai

Nakties žvaigždžių raštą,

Vaivorykštės juostą

Pilkam debesy –

Tu man dovanojai

Pasaulį bekraštį,

Ir džiaugsmą, ir skausmą

Man davęs esi...

Tu man dovanojai

Vasarvidžio kaitrą

Ir rudenio vėsą,

Ir mėlį dangaus –

Tu man dovanojai

Kaip bučinį aitrų

Gyvenimą ilgą...

Ir širdį žmogaus - - -

2001 IX 22