Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 rugpjūčio 19d. Nr. 16 (64)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
  Praeinančios šventės  
 
Praėjusį penktadienį buvo Žolinių šventė. Katalikų pasaulis rugpjūčio 15-ąją mini dieną, kai mirusios Švenčiausios Mergelės Marijos kūnas buvo paimtas į Dangų su siela. Jos palaikų vietoje, karste, buvo rastos tik gėlės, kuriomis ji buvusi papuošta. Taip ši diena ir gavo Žolinių vardą.

Atgavus Nepriklausomybę ši diena buvo įteisinta kaip laisva nuo oficialių darbų diena, kad žmonės galėtų dalyvauti šios dienos apeigose, kurios vyksta Lietuvos bažnyčiose bei kitose vietose.

Rugpjūčio 15-oji buvo minima ir švenčiama dar iki krikščionybės. Ši diena reiškė, kad gamta jau subrandino pirmąjį derlių. Nuo derliaus bei jo gausos priklausė žmonių gyvenimas ir išgyvenimas. Tai buvo taip sakralu, kad net iki tos dienos šiukštu buvo paragauti šviežiai užaugusio maisto jo nepalaiminus. Žmogus buvo labai arti gamtos, todėl stengėsi darnoje su ja ir gyventi.

Katalikybė sujungė šias dienas ir atsirado būtinybė bažnyčioje pašventintus ir palaimintus augalus laikyti kaip didžiausią šventenybę namuose. Priešingu atveju galėjo visokios nelaimės ištikti.

Nors derliaus laiminimo bei šv. Marijos dangun ėmimo šventė minima oficialiai - ši diena įtraukta į šventinių dienų sąrašą - tačiau tenka su liūdesiu matyti, kad vis mažiau žmonių žino šios dienos prasmę ir reikšmę. Dažnam ši diena tiesiog laisvadienis, perkurį galima netrukdomai ilsėtis. Tai, žinoma, nėra blogai. Liūdna greičiau dėl to, kad jau seniai praradome ryšį su gamta ir ta išeiginė diena su gamta teturi tokį ryšį, jog dar galima pasidžiaugti pamažu vis vėstančiais saulės spinduliais. Ir retas prisimena, kad baigia užaugti naujas derlius, kuris duos jėgų ir sveikatos.

Šiandien maistas sąmonėje ne vienam jau neturi jokio ryšio su gamta, juo labiau derliumi. Jį tiesiog paprasčiausiai įsigyjame kažkuriame iš prekybos centrų. Jis prisotintas įvairiausių priedų, kurie ilgina galiojimo laiką. Seniai čia perkami pomidorai jau nebeturi savo kvapo, o dažnai ir skonis jų kažkoks keistas. Viskas yra išdarinėta, supakuota. Viskas pritaikyta lyg ir patogumui. Tačiau, kad Žemės vaikai esame - vis mažiau jaučiame. Gal todėl ir šėliojame pametę galvas...
 
     
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.