|
|
Leidinys pamario krašto kultūrai | |
2008 rugsėjo9d. Nr. 17 (65) |
|
Pradžia | Komentarai | Kultūros ženklai | Kūryba | Šilainė | Kontaktai |
|
||
---|---|---|
Ar pagarba priklauso nuo puokštės dydžio? |
||
Ar prisimenate,
kokios būdavo Rugsėjo pirmosios šventės prieš kokius dešimt metų? Jau
šventės išvakarėse ištuštėdavo visi senelių, tetų, dėdžių bei kitų
giminaičių sodų gėlynai... Į mokyklą be gėlės nenueidavo nė vienas mokinys.
O kaip dažnai praeiviai su šypsena palydėdavo gatvėje sutiktą pradinuką,
išdidžiai nešantį du kartus už save didesnę gladiolę... Po šventinių kalbų į
klases susirinkę mokiniai su šypsenomis veide burdavosi aplink klasės
auklėtoją ir teikdavo visą rytą saugotas gėles. Lygiai taip pat šypsodamiesi
ir dažnai susigraudinę mokytojai dažniausiai pritrūkdavo vazų gėlėms
sumerkti. Ir kiekvieną mokytoją tądien gatvėje galėjai atpažinti iš glėbio
gėlių. Turbūt su didžiule gėlių puokšte gatve einantys ir praeivių žvilgsnių
lydimi mokytojai iš tikrųjų jausdavosi gerbiami. O dabar? Taip, gėles vis dar neša... Bet dažnai tai - tik paskubomis paskutinę minutę nupirktas žiedas, kuriam suteikiama vis mažiau ir mažiau reikšmės. Ar mažesnė mokytojo puokštė reiškia ir mažesnę pagarbą? Gal ir taip... Pradinių klasių mokytojai turbūt sakytų, kad taip nėra. Bet jie savo klasės vaikus moko net ketverius metus. O vyresnieji? Juk kažkada toje pačioje mokykloje vaikas baigdavo visas dvylika klasių - mokytojai žinojo jį, jo charakterį ir gabumus, o taip pat jo tėvelius, seseris, brolius ir senelius. Vaikas žinojo savo mokytojus. Dabar, kol baigia mokyklą, dažnas pakeičia tris mokyklas. Nei mokinys prisiriša prie mokyklos ir mokytojų, nei mokytojai, kasmet matydami vis naują šimtą veidų, gali prisiminti. O ką jau kalbėti apie kiekvieno vaiko charakterį... Dažnai taip ir išsiskiria vieni kitų nepažinę. Tad gal neverta svarstyti, nes turbūt ir mokytojams jau seniai tas puokštės dydis nieko nebereiškia? |
||
Atgal... |
"Šilainės sodas" © 2008 m.