Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 spalio 28d. Nr. 20 (68)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
  Ne visai linksma istorija apie Martyną Sakutį  
 
Arūnė Arbušauskaitė

Šitą istoriją aš aptikau visiškai atsitiktinai. Ieškodama medžiagos apie Klaipėdos krašto gyventojus Vokietijos URM archyve, netikėtai užėjau pluoštelį dokumentų, kuriuose papasakoti įvykiai man pasirodė įdomūs. Labai norėtųsi sužinoti šios istorijos tęsinį. Gal kas nors iš skaitytojų apie tai žino daugiau?

Pagal dokumentus pavyko atkurti tokią istoriją:

Martynas Sakutis gimė 1898 m. rugpjūčio 10 d. Miko ir Ievos Sakučių šeimoje, Kintų kaime, Šilutės apskrityje. Baigęs pradinę mokyklą.

Nuo dešimties metų dirbo žveju. 1915-1918 m. tarnavo vokiečių armijoje, pakliuvo į anglų nelaisvę, joje išbuvo iki 1920 metų pradžios. Grįžęs į namus, kai Klaipėdos kraštą užėmė prancūzų kariuomenė, Martynas Sakutis 1920 m. spalio 20 d. įstojo savanoriu Lietuvoje į Pirmąjį savanorių pulką. Buvo Pirmosios pėstininkų divizijos štabo minosvaidžių kuopos grandinis. 1922 m. kovo 3 d., karo metu (tikriausiai čia kalbama apie mūšius su bermontininkais, - aut. past.) Martynas Sakutis buvo paleistas keturiolikai dienų atostogų. Kalbamoms atostogoms pasibaigus, į savo dalinį negrįžo, o išbuvo savo gyvenamojoje vietoje ligi 1932 m. gegužės 11 d.

1923 metais vedė Augustę Engelkę iš Vabalų kaimo, turi penkis vaikus. Gyvena Vabalų kaime. Jame turi 2,5 ha ūkį.

Iki 1932 m. gegužės 17 d. visą laiką gyveno Klaipėdos krašte. Norėdamas išsiaiškinti dėl savanorio teisių, kreipėsi į Klaipėdos krašto gubernatūrą, o ten sužinojo, kad nuo 1922-ųjų metų yra ieškomas kaip Lietuvos kariuomenės bėglys. Martynas Sakutis buvo tuoj pat suimtas, pasodintas į Bajorų kalėjimą.

1932 m. liepos 30 d. Šiauliuose įvyko Viešas Kariuomenės teismo posėdis. Teisėju toje byloje buvo kariuomenės Teismo nuolatinis karo teisėjas teisininkas pulk. Budrevičius, taip pat dalyvavo karo prokuroro padėjėjas mjr. Rudminas ir l. e. sekretoriaus pareigas teisininkas kapitonas Dailidė. Be to, teisme dalyvavo laikinieji kariuomenės teismo nariai: pulk. Makulavičius, kap. Balzeris, viršila Pabrėža ir vyr. puskarininkis Kasmauskas.

Teismas Martynui Sakučiui paskyrė keturis metus sunkiųjų darbų kalėjimo, bet šią bausmę jam, kilusiam iš Klaipėdos krašto ir tarnavusiam kaizerio kariuomenėje tuo metu, kai Klaipėdos kraštas dar nebuvo prijungtas prie Lietuvos, teismas rado reikalingu pagal Baudžiamojo statuto 53 str. sušvelninti ligi vienerių metų ir šešių mėn. sunkiųjų darbų kalėjimo. Į šią bausmę įskaityti jo atkalėtus prieš teismą du mėnesius. Taip pat iš Martyno Sakučio atimamas jo kario vardas, iš kariuomenės jis išmetamas.

Susirašinėjimas tarp Lietuvos ir Vokietijos žinybų dėl Martyno Sakučio tautybės atskleidė įdomių interpretacijų. Vokietijos konsulatas Lietuvoje laikėsi nuomonės, kad Martynas Sakutis yra Vokietijos pilietis. Taigi, viena pusė - Vokietijos vyriausybė - Martyną Sakutį laiko vokiečiu ir net atsargos kareiviu, kitai pusei - Lietuvos vyriausybei - Martynas Sakutis yra lietuvis, Lietuvos kariuomenės savanoris ir dezertyras tuo pačiu.

1932 m. liepos mėn. Martynas Sakutis įgaliojo advokatą Andriūną Zariną atstovauti jo reikalams dėl pabėgimo iškeltoje baudžiamojoje byloje ir jį ginti.

Teisme advokatas paaiškino aplinkybes, kodėl teisiamasis nesugrįžo atgal į savo dalinį: grįždamas atostogų į savo namus Šilutės apskrityje per užlietas vietas pavasario metu sušalo ir išgulėjo karščiuodamas namuose per tris mėnesius. Kiek pasitaisęs, paprašė savo brolio išrūpinti jam iš jo karinės dalies dokumentus. Matyt, per klaidą buvo sugrąžinta Martynui Sakučiui jo kareivio knygutė. Net vietinė valdžia jį laikė atlikusiu karinę prievolę.

Kaip žmogus Martynas Sakutis apibūdinamas taip: yra sąžiningas, turi išorinį lietuvišką atvaizdą.

Kuo baigėsi apeliacija Lietuvos Respublikos Prezidentui, nepavyko nustatyti.
 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.