Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2009 sausio 27d. Nr. 2 (74)


	Gražios knygos – deja, su klaidomis
	Linksnis KALBELĖ Kiekvienais metais Šilutėje dienos šviesą išvysta ne viena nauja knyga. Smagu, kad šilutiškiai turi idėjų, žino, kaip valdyti žodį, ir nuolat guldo tuos žodžius į knygas. Ir šiemet tikrų krašto patriotų knygų lentynas papildė ne viena nauja knyga. Deja, deja, tas knygas prieš spausdinant atsakingi asmenys perskaitė, matyt, vienu kartu per mažai. Nes dabar jose randame klaidų. Korektūrą daryti būtina! Gražiausios Lietuvos metų knygos konkursui buvo pristatytas faksimilinis Fridricho Bajoraičio knygos „Gyvumo žodžiai“ leidimas. Bėda ta, kad konkurso vertintojai, jei skaitys knygą, išvys ne tik F.Bajoraičio poezijos grožį, bet ir įvade paliktas klaidas. Štai, septyniolikto puslapio (o tų puslapių nėra ten tiek daug) viduryje vienoje eilutėje nėra nė vieno tarpo tarp žodžių. Matyt, dingo. Vos porą eilučių žemiau randame „Tilžėjė“. Čia ne teksto autorius suklydo, taip knygoje parašyta. Taip pat visame tekste žodis „įsijungti“ vartojamas reikšme „įsitraukti“. O tai jau kalbos klaida. Kodėl taip atsitiko? Matyt, todėl, kad gale knygos nėra nei teksto redaktorės, nei korektorės pavardės. O akivaizdu, kad tų žmonių reikėjo. Deja, deja, kartais ir redaktorė su korektore nepadeda. Pernai pasirodė dvi puikios knygos: „Šilutės krašto kultūros paveldo keliais“ ir „Šilutės kraštas, kur vanduo kuria gyvenimą...“. Turėjo jos ir redaktorę, ir korektorę. Tačiau antrojoje knygoje vienuoliktame puslapyje matome „etnokultūrionė grupė“, 33 puslapyje - tarp dviejų ketvirtos pastraipos sakinių taško apskritai nėra, 101 puslapyje - iš paties teksto pavadinimo sužinome, kad mūsų rajone yra ir Vieviržo upė. O tekste tai jau Veiviržos upė. Toje pačioje knygoje pasitaikė ir logikos klaidų. Tame pačiame nelemtame 101 puslapyje rašoma: „Netoli Žemaičių Naumiesčio, Laukstėnuose, gimė ir užaugo pirmosios lietuviškos knygos (1547 m.) autorius Martynas Mažvydas, kuriam pastatytas paminklinis akmuos“. Na, tai dar tikrai neįrodyta. Teisybė ta, kad tik spėjama, jog M.Mažvydas gimė Žemaičių Naumiesčio, Gardamo ir Švėkšnos apylinkėse. O tai ne tas pats. Ir dar viena bėda bėdelė yra ta, kad ir angliškame tekste klaidelių yra. Štai, knygos „Šilutės krašto kultūros paveldo keliais“ trečiame puslapyje rašoma apie keliautoją, kuris įspūdžiais apie Pamario kraštą dalinosi 1814 metais. O angliškame tekste tai vyko jau 1812 metais. Septintame puslapyje lietuviškame tekste rašoma, kad Ventės rago švyturys pastatytas 1852. Angliškame tekste rašoma, kad tas pats švyturys pastatytas 1853 metais… Bent jau vokiškame tekste šios datos sutampa su lietuviško teksto datomis. Kaip noriu, taip fotografuoju… Jau minėtos dvi Šilutės kraštą reprezentuojančios knygos buvo išleisto minint Lietuvos tūkstantmetį. Na, apie šią progą žinojome tikrai iš anksto. Ne per dieną užklupo. Todėl stebina, nuotraukų pasirinkimas knygoje „Šilutės krašto kultūros paveldo keliais“. Vilhelmo kanalo nuotrauka atrodo lygiai taip pat, kaip ir bet kurios upės nuotrauka. Žinoma, upės, kanalai panašūs. Bet ar tikrai nebuvo galima pasistengti? Apie Macikų dvarelio nuotrauką vienas žmogus atsiliepė taip: “Tokią pamatęs, tikrai to pastato ieškoti nevažiuočiau“. O dvidešimtame puslapyje esančią nuotrauką lydi prierašas „Šilutės senamiestis ir Teismo rūmai“. Jokių dabar esančių Teismo rūmų nuotraukoje nėra. Tad gal reikėjo ir paaiškinti, kas ir kaip. Nevalia nepaminėti ir Inkaklių Lurdo nuotraukos. Bėda ta, kad Lurdo toje nuotraukoje beveik nesimato... O žinote, kodėl tai atsitiko? Nes nuotraukos buvo paimtos iš leidyklos archyvų. Niekas specialiai nėjo ir nefotografavo. Todėl knygoje „Šilutės kraštas, kur vanduo kuria gyvenimą...“ nuotraukos jau geresnės. Nes šiai knygai fotografijas surinko bent iš kelių skirtingų šaltinių. Save nuotraukose įamžino ir kai kas iš knygos rengėjų. Juk tokia proga pasitaikė. Va, tik vėl bėda, prie nuotraukų šioje knygoje nėra prierašų. Tad jei ne skaitytojas bus ne vietinis, ir nesupras, nei kas, nei kur. Va, tokie tad reikalai. Sakote, knygų dabar nepirksite? Griežti nebūkite ir, jei norite, pirkite. Knyga visada turi išliekamąją vertę. Su klaidomis ar be jų.

Atgal...