Dovydas PANCEROVAS
... Nuskendo durnių laivas, tik
kad durniai žemėj liko. Suprato ir Dievulis, kaip apmaudžiai apsiriko.
Atitiko kirvis kotą ir nusprendė Sh Klanas: mes liksime gyventi žemėj. Tai
ir buvo pradas...
Tokiom eilutėm prasideda viena muzikos grupės "Sh Klanas" dainų. Ironiška,
saviironiška, absurdiška ir lyriška grupė Šilutėje padėjo Hip-Hop'o kultūros
pamatus. Iš karto prisipažinsiu - buvau vienas šios grupės narių, tad šis
straipsnis labiau atitinka prisiminimus. Per trejus metus įrašėme pusantro
šimto dainų, galime pasigirti, kad buvome žinomi pogrindiniame Lietuvos
Hip-Hop'o pasaulyje, o išskirtinė mūsų kūrybos savybė - protestavome ne tik
prieš viską, bet ir prieš pačią protesto formą!
Kvailai jaučiuosi rašydamas apie save. Na, bet pažadas "Šilainės"
redaktoriui duotas, tad išsisukti nebepavyks. Delnus šildau dideliu puoduku
kavos ir kviečiu jus sugrįžti į 2003-ųjų Šilutės gatves, kur kūrė įžūlūs,
bet išradingi vaikinai.
"Šlipsų motorai eilėj prie dukofkių"
Galima sakyti, kad mūsų išsidirbinėjimai prasidėjo dar 2000 metais. Tada,
būdami šeštokais, su nepaprastu draugu Dredu (Edvinas Ptašinskas) sukūrėme
pirmąją savo grupę - "Mes šešiese". Visiems aiškindavome, kad grupę "Mes
šešiese" sudaro trys nariai - Dredas ir aš. Grojome novatoriškai: sena
gitara, kurioje buvo vos dvi stygos, būgnus atstojo puodai ir knygos, o
tekstai buvo absurdiškesni nei Vytauto Kernagio dainos apie skraidančius
dramblius. Pavyzdžiui, dainoje "Baladė šalikas" buvo vos viena eilutė, kurią
kartojome tris minutes: "Pakabintos visos galvos"... Pirmasis mūsų albumas
vadinosi "Šlipsų motorai eilėj prie dukofkių". Jis buvo toks nepaprastas,
kad išleistos net šešios albumo kopijos!
Po metų mūsų "muzikinė" veikla nutrūko. Keitėsi draugai, pomėgiai, aplinka.
Keitėsi mūsų pačių supratimas, kas yra kūryba, o paauglystė brandino
maištininkus. Atleiskite paauglystei, ji nesupranta, ką padarė...
Muzika vėl susidomėjome tik dešimtoje klasėje. Lietuvoje jau kūrėsi
pirmosios Hip-Hop'o stiliaus grupės, debiutinį albumą išleido reperiai "G&G
Sindikatas", pasaulinėje scenoje žibėjo JAV atlikėjas Eminemas. Greičiausia
noras vėl būti dėmesio centre, kurti ir protestuoti pastūmėjo ir mus
išbadyti savo jėgas tokioje kūryboje.
"Shtanginės Klanas"
Išduosiu paslaptį - žinau, kas matė mūsų pirmuosius bandymus kurti Hip-Hop
stiliaus dainas... Tai - sporto salės sienos! Viename Vytauto gatvės namų
yra įsikūrusi sporto salė, kurioje mes su draugais kasdien kilnojome
sunkumus ir pirmą kartą išdrįsome repuoti. Tą sporto salę liaudiškai
vadinome "štangine". Kad būtų mandriau, pirmąją raidę rašėme ne lietuvišką
"Š", bet anglišką "Sh". Taigi sportavome ir kūrėme taip sakant "shtanginėje".
Vargšai vaikai.
Nuleidęs galvą pripažinsiu - pirmąjį žingsnį žengiau aš... Debiutinė mano
daina vadinosi "Blyškiaveidis". Tuo metu per televiziją rodė absurdišką JAV
filmą apie vaikinuką, kurį nutrenkė žaibas. Pirmasis mano tekstas buvo to
filmo parodija. Teksto ir dainos gimimo aplinkybės nėra labai svarbios.
Svarbiau tai, kad po pirmojo bandymo norėjosi vis daugiau. Po pirmojo, labai
prisvilusio blyno užgimė ir daugiau dainų, savo jėgas norėjo išbandyti visi
mūsų draugai, tad galiausiai apsisprendėme sukurti grupę "Shtanginės
Klanas". Tai buvo pirmoji Hip-Hop'o grupė Šilutėje.
Repuoti pradėjo ir jau minėtasis Dredas, ir Notangas (Robertas Taroza), ir
Vikė (Viktoras Sverdlenko), ir Mūrkis (Jūrijus Kovircovas). Vėliau prie mūsų
prisijungė talentingasis Jūlka (Julius Petkevičius) ir Martis (Martynas
Deveikis). Tekstus dainoms kiekvienas rašėme sau, o muziką kurti buvo
pavesta man (ačiū Jums, draugai!). Mane vadino Madman (tariama Medmen).
Septyni kuriantys vaikėzai.
Dredas (E.Ptašinskas) ir Madman (D.Pancerovas) SMS žinutėmis siuntinėjo savo
naujausius muzikinius įrašus.
Pirmasis albumas
Prieš pat mirtį maestro V.Kernagis pasakojo, kad muzikantams tekdavo
pasitelkti išradingumą norint kompensuoti tai, kad sovietmečiu parduotuvėse
nebuvo gerų gitarų, kitų instrumentų. Su pasididžiavimu pranešu, kad tokios
problemos ištiko ir mus! Tai, kaip įrašinėjome pirmąsias savo dainas, dar ir
dabar sukelia juoką. Matote, muziką kūriau savo asmeniniame kompiuteryje,
bet į jį negalima buvo įrašyti balso! Todėl jį tekdavo rašyti į kitą,
nešiojamąjį kompiuterį. Įdomiausia tai, kad norint pataikyti į ritmą,
tekdavo vienu metu abiejuose kompiuteriuose paspausti klavišą "Play". Jeigu
bent kiek suvėluodavai - daina būdavo neritmiška, tad tekdavo viską kartoti
iš naujo. Įrašytą balsą lanksčiaisiais diskeliais perkeldavome į mano
kompiuterį ir čia montuodavome dainą.
Pirmajame mūsų albume buvo 15 dainų, o darbas baigtas 2003 metų gruodžio 31
d. Tą Naujųjų metų naktį debiutinis "Shtanginės Klano" albumas buvo
transliuojamas diskotekoje, kuri vyko prie Šilutės miesto eglės.
Apsisprendėme tęsti savo veiklą.
Tarp Minedo ir "Keistuolių teatro"
Jeigu atvirai - mūsų debiutas buvo nevykęs. Dainų žodžiai - primityvūs,
melodijos - "perkrautos". Trumpai tariant - "neskambėjome". Nelabai
supratome, ką darome ne taip, bet daug ką pasako tas faktas, kad ir patys to
albumo nesiklausėme.
Viskas pasikeitė po metų, kai užgimėme su nauju kūrybiniu potencialu. Tada
pervadinome grupę - iš "Shtanginės Klano" liko tik "Sh Klanas".
Pagrindiniais dainų kūrėjais buvome trise: Dredas, Jūlka ir aš. Tiek
tekstai, tiek muzika buvo brandesni, o mūsų kūrybą lėmė pogrindinio Lietuvos
Hip-Hop'o idėjos. Grupės dainos "Kai tu repuoji", "Riedantis mechanizmas",
"Mūsų mieste", "Žmogus su kauke" buvo patalpintos viename populiariame,
gatvės muzikai skirtame tinklalapyje, tad turėjome gerbėjų.
Po antrojo albumo pasirodymo, 2004 metų vasarą, ilsėjomės jaunimo stovykloje
Būtingėje. Poilsiautojams koncertavo grupė "Rojaus tūzai", o prieš jų
pasirodymą mes gavome progą atlikti savo dainą "Mūsų mieste". Aišku, po
pasirodymo buvome stovyklos merginų numylėtiniais! Tad kitą dieną surengėme
"Sh Klano" autorinį koncertą... Ant scenos lipome trise. Pasičiupome "Rojaus
tūzų" paliktus instrumentus ir dvi valandas improvizavome pusšimčiui žmonių.
Dredas pirmą kartą gyvenime laikė būgnų lazdeles, Jūlka sužinojo, kaip gyvai
(ne kompiuteryje) skamba sintezatorius, o aš žaidžiau su mikrofonu. Turbūt
įsivaizduojate, koks tai buvo koncertas... Kažkas tarp Minedo ir "Keistuolių
teatro".
Tą kartą beimprovizuojant gimė daina-parodija "Atlikėja Maja ir Angelas
Halkas". Šis kūrinėlis buvo pirmasis akmuo naujame "Sh Klano" kūrybos etape.
Jūlka (J.Petkevičius) stropiai mokosi
Apie kiniečių radiją ir "Šeštadienio kelią"
"Sh Klano" kūryba reiškėsi visur. Kai nerašydavome dainų tekstų ar muzikos,
įrašinėjome absurdiškas (bet ne beprasmes) istorijas, kurdavome
"filosofines" teorijas, netgi vedėme radijo laidas.
Pavyzdžiui, įrašėme novelę apie du buvusius kolūkiečius, kurie susitinka
šiais laikais. Kolūkietis Julius (Jūlka) vairuoja motorizuotą ledo lytį per
Nemuną. Kitas (aš) - lyties keleivis, kuris veža savo sūnėną Tanką į
polikliniką šviesti plaučių. Sūnėnui diagnozuota sunki liga - vietoj vieno
plaučio jam susiformavo plastikinis butelis...
Kartą su Jūlka visą naktį internetu transliavome "Laisvės pliūpsnio"
radiją... kiniečiams. Aišku, kinų kalbos nemokame, tad ir šnekėjome taip,
kaip Dievas davė - lietuviškai. Taip pat rengdavome telefoninius žaidimus -
paskambindavome atsitiktiniu surinktu numeriu ir prašydavome "už dyką
atspėti dainą".
Išradome "shklanišką" teoriją, kad viskas pasaulyje jau buvo sukurta - gi ir
akmens amžiuje, iškasus metalą, ištiesinus jį ir pagaminus "špykius",
galėjai sukonstruoti dviratį. Juk ir akmens amžiuje egzistavo kompiuteriai,
tiesiog niekas nesudėjo reikiamų medžiagų reikiamoje formoje į vieną
krūvą... Buvome taip pasinėrę į "Sh Klaną", kad kiekvieną dieną po pamokų (o
kartais ir per pamokas...) laiką leisdavome prie mikrofono.
Kūrėme netgi filmus! Pavyzdžiui, snieguotą 2005-ųjų žiemą susukome filmą "Sh
Klanas" ir krokodilo medžioklė". O kiekvieną šeštadienį pasiimdavome savo
fotoaparatus ir apeidavome visą miestą fotografuodami bei filmuodami savo
išsidirbinėjimus, nepiktai provokuodami praeivius. Kiekvieną šeštadienį tuo
pačiu maršrutu! Tai vadinosi "Šeštadienio kelias".
Prisiminiau dar vieną istoriją, kai su Dredu pasiėmėme seną, neveikiantį
magnetofoną ir mieste kalbinome pagyvenusius žmones prisistatydami "Laisvės
pliūpsnio" korespondentais.
Dredas mąsto ir kuria - ša...
Pasaka apie KiloTrobą
Lietuvos gatvės muzikos pogrindyje buvome žinomi ir kaip geri
improvizatoriai. Noriu paaiškinti, kas yra gatvės improvizacija - tai daina,
kurią rimuoji improvizuodamas. Turi repuoti ritmiškai, rimuotai, greitai ir
lyriškai, bet tekstą kurti vietoje. Pamenu, vienoje Jūlkos improvizacijoje
buvo tokia nuostabi eilutė: "Jį mylėjo kaimo mergos, gerbė vyrai, pyko
bobos; kur praeidavo Jisai, tenai į orą kilo trobos". Gi nuostabu! Iš šios
improvizacijos gimė toks nematomas "Sh Klano" herojus - KiloTrobas... Jis
buvo bukų ir tuščių gatvės veikėjų prototipas. Šis herojus, o taip pat ir
mūsų įrašinėjamos absurdiškos istorijos paskatino sukurti trečiąjį albumą -
"Pasaka".
Noriu pabrėžti - tuo albumu aš didžiuojuosi! Šis darbas buvo brandintas
dvejus metus, muziką kūrėme sudėtingomis kompiuterinėmis programomis, o
visos dainos buvo surištos bendra istorija - kai berniukas prašo paskaityti
jam pasaką, o ją išgirdęs geriau nusprendžia žiūrėti televizorių. Dainos
buvo daugiausia ironiškos ir autoironiškos. Tyčiojomės ir iš savęs, ir iš
visuomenės, ir net iš Hip-Hop'o pogrindžio! Mūsų kūriniai "Mano (Dienos)
naktys", "Gatvės teatras", "Mano LPT", "Karas ar taika", "Mamai", "Muzika",
"Vytauto gatvės vaikėzai" buvo tarp dažniausia parsisiunčiamų lietuviško
Hip-Hop'o dainų internete. Tai buvo kulminacija. Sekantis žingsnis -
pabaiga.
Klanas mirė...
Pabaiga prasidėjo kūriniu "Klanas mirė", kurio pradžia cituojama šio
straipsnio įžangoje. Tada jau buvome išsisėmę ir pavargę. Turbūt
A.Mamontovas buvo teisus sakydamas, kad grupės kūryba tęsiasi trejus metus,
o po to reikia pailsėti. Taip ir nutiko.
Paskutinis mūsų darbas buvo visiškas absurdas - albumas "Ištikimas
žaidimui". Tuo metu Lietuvos ir pasaulio Hip-Hop'o sceną užvaldė kvaila mada
- reperiai šaudėsi, žudėsi, vyko Hip-Hop'o gaujų karai, tapo madinga būti
nušautam gatvėje. Tai paskatino mus pradėti tyčiotis ne tik iš visko
aplinkui, bet ir iš pačios gatvės kultūros. Albume "Ištikimas žaidimui" buvo
pasakojama istorija, kad "Sh Klanas" pradėjo karą su JAV reperiu Puff Daddy...
Aišku, jo mes akyse nesame matę, bet ši istorija ir buvo parodija. Neva Puff
Daddy savo dainose iš mūsų tyčiojasi, todėl mes nuvažiavome su juo
išsiaiškinti santykių. Tada esą įvyko susišaudymas ir nužudė mūsų grupės
narį Martį. Dredas nenorėjo mokėti mokesčių socialdemokratų Vyriausybei, tad
esą jis inscenizavo savo savižudybę. Neiškentę tokių smūgių, mes su Jūlka
neva išprotėjom.
Tai buvo paskutinis mūsų albumas. Tiek "Ištikimas žaidimui", tiek realybėje
"Klanas" priėjo liepto galą...
Dabar Dredas studijuoja Šiauliuose taikomąją dailę, Jūlką uostamiestyje
mokosi kompiuterinės inžinerijos, Martis gyvena Airijoje, Notangas išpildė
savo svajonę ir dirba krupjė, Vikė studijuoja Klaipėdoje, Mūrkis bus
odontologas, o aš - studijuoju politiką ir dirbu korespondentu ...
Dabar mūsų merginos neretai bando patraukti mus per dantį - už "vaikystės
klaidas". Bet tos "klaidos" buvo tokios nepaprastos, įdomios, beprotiškos ir
saldžios, kad su mielu noru mesčiau viską ir vėl pasinerčiau į tą absurdą.
Galbūt kada nors taip ir padarysiu... Juolab, kad "Klano" trūksta mums
visiems. Jau kuris laikas vėl kuriame instrumentinę muziką, nors tekstai dar
ir negimsta. Muzika brandesnė nei paskutiniais "Sh Klano" gyvavimo metais -
atsirado klasikinio roko ir simfonijos motyvų. Jau prabilome apie tai, kad
reiktų įrašyti naują albumą, kuris vadintųsi "Išskirti" arba "Viskas nuo
atgal". Gal kada taip ir nutiks...
|