Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 vasario 10d. Nr. 3 (75)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Eilėraščiai - tai dialogas su savimi
 
Svetlana JAŠINSKIENĖ

Žvelgiant pro Marytės Sudžienės (Jansonaitė) virtuvės langą, kur moteris praleidžia daugiausia laiko, atsiveria puiki panorama: ilgaamžiai medžiai, skubantys žmonės, nešini savo likimą...Vienų jis sunkesnis, kiti visai nejaučia nešulio...

Marytės Sudžienės likimo nešulys nėra lengvas, tačiau moteris niekuomet nesiskundžia, sunkesnes mintis išlieja popieriuje eilėraščių pavidalu ir vėl atsuka veidą kasdienybei.

Pirmieji kūrybos protrūkiai

Marytė Jansonaitė Sūdžienė gimė 1956 m. Šilutės rajone, gražiame Sūdėnų kaime, kurio dabar jau nebėra. 2005-aisiais vykusi sueiga "Dingusio kaimo vaikai" (idėjos autorė buvo Marytė) priminė apie kažkada klestėjusį paprastų žmonių gražų gyvenimą šiame kaime.

Sūdėnuose Marytė lankė pradinę mokyklą. Čia prasidėjo ir pirmoji karjera - deklamuoti eilėraštukai, pirmieji vaidmenys ruošiant šventinius vaidinimus. Čia - ir pirmieji pasiekimai bei apdovanojimai. Viename konkurse iškovota pirma vieta ir mokytojos ... Levickienės padovanota gintarinė segė, kuri ir šiandien atstoja brangiausią papuošalą. Sūdėnuose ir saulė švietė skaisčiau...

Paūgėjus vidurinę lankyti teko Pagėgiuose. Šviesios atminties mokytoja Domira Mockienė mokė lietuvių kalbos, kuri visuomet labai patiko Marytei. Patiko rašyti rašinius. "Kartą rašėme rašinį apie mamą. Parašiau... O vieną pertrauką klasiokai atlėkė, stvėrė mane už rankos ir tekinomis nutempė prie sienlaikraščio, kuriame buvo patalpintas mano rašinys. Jausmas buvo geras. Visi rašiniai buvo vyresnių klasių moksleivių, o tarp jų - ir manasis, o aš - tik šeštokė".

M.Sudžienė prisipažino, kad jaunystėje mėgdavo maištauti, tačiau komplimentų girdėdavusi, jog kalba sparnuotomis mintimis.

Smalsumas lydėjo Marytę visur ir visuomet: "Daug skaitydavau, užrašinėdavau mintis. Lankiau Stasės Jastromskaitės-Kulberkienės vadovaujamą dramos būrelį. Vidurinėje jau priklausiau literatų būreliui. Buvau jo pirmininke. Teko būti pionierių vadove, nors moksluose visuomet buvau vidutiniokė, bet užklasinei veiklai fantazijos nestigo".

Marytė prisipažino, kad svajodavo tapti mokytoja, tačiau į gyvenimą žvelgė pragmatikai. Pasiligojus mamai, kankindavo mintys, kad reikia kuo greičiau tapti savarankiška, nes gali tekti pasirūpinti mažesniais broliais ir sese, jei atsitiktų nelaimė, todėl profesiją reikia rinktis praktišką, gyvenimišką.

Į ateitį žvelgiau gyvenimiškai ir praktiškai

1972 metais išvyko studijuoti. Į Klaipėdos turizmo mokyklą įstojo mokytis meninio dažymo. Įstojo ir į Klaipėdos prekybos ir kulinarijos mokyklą, nes norėjo tapti virėja. Tačiau dėl klaidos pavardėje nerado savęs įstojusiųjų sąrašuose ir mokslus pradėjo turizmo mokykloje. Tačiau prekybos kulinarijos mokyklos pedagogai pasigedo neatvykusios moksleivės Jansonaitės (o turėjo būti Jansonaitė) ir pradėjo paieškas. Rado ir pakvietė mokytis virėjos specialybės. Nenorėjo merginos išleisti turizmo mokyklos vadovas, sakė: "Tau bamba iškris tuos katilus bekilnojant". Bet virėjos amatas taip pat buvo išsvajotas, juk greta gyvenusi kaimynė darė tikrus stebuklus gamindama patiekalus.

"Mokykloje buvo daug žemaičių. Tikrą žemaičių tarmę išgirdau pirmąjį kartą, galvojau, kur gi aš pataikiau..."

Vos pradėjus mokytis Marytę išrinko grupės seniūne. Kaip ir kiekvieną pareigą atlikdama stropiai ir atsakingai, Marytė atsakingai ėjo seniūnės pareigas dvejus metus.

"Aktyvumo nestigo. Viskas buvo įdomu, visur dalyvaudavau. Rašinių konkurse vėl atiteko pirmoji vieta, bet tuomet visi garbinome didįjį vadą Leniną ir rašinys vadinosi "Leninas su mumis". Koks bebūtų laikmetis, niekuomet nesijaučiau, kad laikmetis gali sugadinti žmogų. Eilių tuomet dar nerašiau.

Mūsų šeimoje močiutė ir mama buvo giliai tikinčios. Šį tikėjimą tikroviškai ir gražiai perteikė man. Netikėti neįmanoma. Vienu metu turėjau netgi pasidariusi altoriuką prie savo lovos. Vėliau buvau nusivylusi tikėjimu, nes daug melo patyriau iš žmonių, kurie save deklaravo giliai tikinčiais. Tačiau nusivylimas buvo laikinas, gyvenimas sustato viską į tikrąsias vietas.

Džiaugiuosi, kad turiu savybę pastebėti žmones, kuriems yra šiek tiek blogiau nei visiems kitiems, bet tik laikinai... Matau jų neviltį veiduose, kalbinu. Pasirodo, žmonėms tereikia kalbėtis, bendrauti, šilto žodžio, užuojautos".

Gyvenimo ratas, įsupęs į šeimyninius rūpesčius

Kaip ir pas daugelį jaunų ir energingų merginų, taip ir pas Marytę atskrido Amūras. Tuoj pat - vestuvės. Šeimyninio gyvenimo ratas įsisuko ir Sudžių šeimoje, gyvenančioje Kretingoje. Jauna šeima susilaukė dviejų dukrų - Laimos ir Rasos.

Vienai iš Marytės dukrų ir pačiai Marytei gyvenimas uždėjo didelį išbandymą. Dukra Rasa jau 31 metai yra neįgali. "Su kančia susigyvenome, tarsi turėčiau tris vaikus: dvi dukras ir trečią - viltį, kad viskas bus gerai". Didelė viltis daug ir davė: medikai sakė, kad Rasa nebevaikščios, nes lūžusi, perlūžusi. O štai, vaikšto, džiaugiasi gyvenimu. Laima su šeima puikiai gyvena Klaipėdoje".

Didesnę dalį džiaugsmų ir nusivylimų teko pajusti vienai, mat Marytės vyrui stikliukas tapo didesnis draugas nei šeima. Kai Rasai buvo 16 metų, Marytė, pasiėmusi dukras, išėjo iš savo tvirtovės, iš kartu sukurtų namų. "Jis buvo labai geras tėvas, vyras, pareigingas ir rūpestingas, lankydavome muziejus, spektaklius, puikiai sekėsi ūkyje... kol blaivas. Tačiau blaivas jau kaip ir nebebūdavo", - pasakoja Marytė.

Viską kitam laikui pateikė gyvenimas. Marytė stojo mokytis į Žemės ūkio technikumą Klaipėdoje, norėjo įgyti zootechnikės specialybės. Dirbo vaikų darželyje virėja, Jokūbave - kiaulių šėrėja. To dar nebuvo gana: laisvalaikiu - sienlaikraščiai, rašiniai, pirmieji eilių protrūkiai.

"Daugelis replikavo, kad kiaulių šėrėja taip mintis dėsto... Gyvenimas buvo sunkus, sunkiai išgyvenau skyrybas. Finansiškai išlaikyti šeimą buvo sunku, bet gyvenime sutikau daug gerų žmonių. Kartą, grįžusi į namus, ant durų rankenos radau parištą maišelį su karšta duona. Kad ir kaip sunkiai gyvendama savo šeimoje, dvejus metus auginau dvi mergaites našlaites. Būta visko...".

Koja kojon su gyvenimu - ir tik į priekį

Kretinga, nors ir netoli, tačiau nėra namai. Traukė Marytę gimtieji kraštai. Tuo metu dirbusi seniūne vaikystės draugė Sigita Kulikauskienė susitikusi kalbino grįžti į gimtą kraštą. Greta savųjų ir morališkai bus lengviau, mąstė Marytė ir sugrįžo.

Vieną vakarą Sigita kalbino važiuoti į Laukesoje vykstantį stebuklingą literatų susibūrimą. Gana gyventi praeitimi, tenka eiti į priekį kartu su gyvenimu. Ir nuvažiavo draugės į Laukesą.

"Laukesoje iš tiesų mačiau ir girdėjau stebuklus. Visam gyvenimui įstrigo poeto Algimanto Zurbos kalba, nuoširdus bendravimas, kerinti eilėraščių galia...".

Tuomet Pagėgių viešojoje bibliotekoje jau vykdavo pirmieji Pagėgių krašto poetų susibūrimai, į kuriuos Marytę taip pat pakvietė Sigita. Poezijos vakaruose Marytei teko skaityti savo eiles. Tai kainavo daug ryžto.

"Nedrąsu, nes niekuomet nelaikiau savęs poete. Mano rašinėjimai - tai dialogas pačios su savimi. Neturiu noro, kad visi suprastų... Manęs nestebina, jei žmonės nesupranta, aš pati dažnai savęs nesuprantu".

Marytė yra dėkinga Pagėgių viešosios bibliotekos darbuotojoms už nuolatinį drąsinimą bei veiklą literatų sambūriuose. Bibliotekos direktorės Elenos Stankevičienės dėka Marytės Sudžienės eilės buvo išleistos bibliotekos inicijuotuose bei išleistuose Pagėgių krašto poetų almanachuose ir Pagėgių krašto literatų poezijos rinktinėje "Poezijos pavasaris".

Gyvenime man nieko nestigo... duonos... gerumo... jautrumo kitam... Kažkada girdėjau posakį, kad tapęs poetu prarandi jautrumą. Nelaikau save poete, todėl ir jautrumo nepraradau. Beje, ir tuo posakiu netikiu...".

Kiekvienas nešame tai, ką gyvenimas davė. Liaudies išmintis sako: "Sava našta nėra sunki". Tiek daug Marytės Sudžienės likimo vingių, o ji, kaip ir sako, kad neša nesunkų nešulį ir džiaugiasi kiekviena likimo padovanota diena - gebėjimu kurti, mylėti, justi, matyti.

 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.