Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 kovo 10d. Nr. 5 (77)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Kraštotyrininko knygos gaivina atmintį ir teikia viltį
 
Egidijus BACEVIČIUS

Nemąžta dėmesys Mažajai Lietuvai. Bibliotekų lentynos pasipildo mūsų ir svečių šalių autorių knygomis krašto ūkio, visuomenės, politikos ir kultūros raidos klausimais. Atgarsio susilaukia kraštiečių prisiminimai, šių dienų mokslininkų praeities įvykių vertinimai, keliamas susirūpinimas dėl kultūrinių vertybių išsaugojimo ir puoselėjimo.

Jau ketvirtą dešimtmetį pamario kraštotyrinėje spaudoje išskirtinę vietą užima fotografas-žurnalistas Bernardas Aleknavičius. Nepalieka abejingu šio autoriaus gili įžvalga ir meilė, kuri skaitytojams byloja apie gimtinės ir Mažosios Lietuvos permainingą praeitį, šiandieninę kultūrinę raišką.


Gruodžio 11 d. Klaipėdos visuomenei B.Aleknavičius pristatė naujausią savo knygą "Mažosios Lietuvos poringės".

Praėjusiais metais Klaipėdos miesto leidyklos išleido penkias šio Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo metraštininko knygas. Neatsitiktinai miesto savivaldybės bibliotekos Menų skyriuje surengtame konkurse "Klaipėdos knyga 2008 m." jis buvo pasveikintas kaip autorius, kurio knygų per metus išleista daugiausia. Knygų Mažajai Lietuvai gausa sutapo su atmintinomis datomis. Tai ir Tilžės akto paskelbimo 90-metis, Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 85-erių metų jubiliejus, Sąjūdžio 20-metis, o galų gale juk praėjusieji metai buvo visuotiniai "Skaitymo metai".

Skaitytojams pateiktos B.Aleknavičiaus knygos yra skirtos kraštotyrai. Atsirado jos ne iš karto. Tai ilgų kūrybinių ieškojimų atradimų suvestinė. Pasak autoriaus, tai - ketvirtą dešimtį besitęsiančios gimtinės paieškos, pastangos pažinti Zanavykų krašto žmonės, atsigręžti į Užnemunio žemę, kur užgimė spauda lietuviškais rašmenimis, skleidėsi gležnas tautos nepriklausomybės žiedas, buvo klojami ir didvyrių krauju sutvirtinti tautinės savimonės pamatai.

B.Aleknavičius savo žurnalisto-kraštotyrininko veiklą pradėjo XX a. šešto dešimtmečio pabaigoje. Drįsčiau teigti, ją prasidėjusią 1958 m. Kauno m. ir rajono mokytojų pažintinėje išvykoje Nemunu. Kelionė į Mažąją Lietuvą menama gija, nusidriekusia iki mūsų dienų. Susidėjo kelios palankios aplinkybės: 1961 m. Lietuvoje įsteigta kraštotyrininkų draugija, kūrėsi respublikiniai padaliniai; 1961 m. "Švyturio" žurnalo konkurse buvo skelbta nuotrauka "Kerdžius Jurgis Blockis" ir laimėjo pirmąją vietą. Netrukus gavo pasiūlymą dirbti daug kūrybinių galimybių suteikusioje ELTA agentūroje. Nuo 1963 m. buvo veiklus Klaipėdos ir Žemaitijos zonos fotografas-korespondentas. Gyventi persikėlė į lietuvininkų krašto miestą - Klaipėdą. Jokiai draugijai nepriklausė. Didžiojoje kraštotyrinėje kelionėje vadovavosi vidiniu jausmu. 1958-1963 m. bendravo su etnografu Baliu Buraču, perėmė prieškario muziejininkų patirtis. Žinių sėmėsi iš archeologų Rimutės Rimantienės ir Petro Tarasenkos. Pradžioje įamžinti vaizdai kaupėsi fotografijų negatyvuose, tik vėliau plunksną bandė rašydamas straipsnelius ir apybraižas.

Lietuvos kultūros istorijos skaitiniai knygai "Mažosios Lietuvos poringės" kelią į skaitytoją pradėjo prieš daugiau kaip keturis dešimtmečius. 1963 m. užsimezgė pažintis su Nemuno žemupio žveju Erčiumi Jurgenaičiu. Daug praeities kultūrinio gyvenimo spalvų atsiskleidė gyviuose pokalbiuose su žvejais rusniškiais Augustu Deivelaičiu ir Adomu Goberiu, nidiškiu Miku Engelinu ir Kukuliškių kaimo žvejų šeima Greta Kuodaite-Bastioniene ir Martynu Bastionu. Žinios ir patirtys nuo 1976 m. pradėtos skelbti laikraščio "Lietuvos žvejys" rašiniuose. Juose skaitytojai susitiko su įdomių likimų Pamario krašto kultūros savitumų saugotojais ir svarbių įvykių dalyviais, atsivėrė iki tol menkai pažintas Mažosios Lietuvos lietuvių dvasinis pasaulis. Kraštotyrininkas savo kūryba į Mažosios Lietuvos kultūros istorijos audinį įpynė savamokslio kaimo fotografo Martyno Kavolio, botaniko Eriko Purvino, "Paukščių tėvo" Miko Posingio, Emilio Kraštinaičio ir daugelio kitų lietuvninkų vardus bei pavardes. Apybraižose ir nuotraukose perteikė mažlietuvių godas, jų kasdienybę, daug buitinių ir šventinių smulkmenų, užrašė dalelę senbuvių pasakojamosios tautosakos. Atskiri rašiniai - grynuoliai, žymesnėmis progomis atnaujinti žiniomis bei vaizdais, ir spausdinti pakartotinai. Jaunesnioji skaitytojų karta "Poringių" pirmtakus 1996-2000 m. turėjo galimybę skaityti Klaipėdos dienraščio dvisavaitiniame, vėliau savaitiniame puslapyje Mažajai Lietuvai "Gilija". Rašiniai išugdė kelias skaitytojų kartas, priartino prie Mažosios Lietuvos kultūros aruodo. Šiandien daugelis rašinių yra pasklidę periodinėje spaudoje, neretai sunkiai pasiekiami. Dėl to 2008 metais jie išleisti vienoje rinktinėje. Taip gimė nuostabi žinių ir praeities vaizdų knyga "Mažosios Lietuvos poringės".

Atskira kraštotyrininko-fotografo patirtis buvus 1963 m. liepą įvykusi pirmoji klaipėdiečių išvyka į Tolminkiemį. Keliautojus sukrėtė bestogė, sunaikinimui pasmerkta bažnytėlė. Apie būrų dainių ir pirmojo lietuviškojo grožinio kūrinio autorių priminė tik aplinkinės kalvos ir senųjų statinių liekanos. 1964 m. įvykusios 250-osios Kristijono Donelaičio jubiliejinės iškilmės buvo nelyginant Lietuvos kultūrininkų pažadas sutvarkyti Tolminkiemį ir puoselėti visą, kas susiję su poeto atminimu. B.Aleknavičius tapo šio gražaus gaivinimo sąjūdžio metraštininku ir įkvėpėju. 1989 m. Lazdynėliuose atsirado 275 ąžuoliukų giraitė. Jo pastangų dėka Klaipėdoje atsirado Petro Deltuvos skulptūra poetui, o kiekvienų metų sausio 1 dieną, vidurdienį, miestiečiai buriasi į K.Donelaičio aikštę paminėti poeto gimtadienį ir pradėti naujuosius metus. Kraštotyrinės paieškos ir moksliniai tyrimai "Metų" autoriaus gyventose vietose, atradimai ir netektys kaupėsi ir buvo išguldytos atmintinoje B.Aleknavičiaus vaizdų ir apybraižų knygoje "Kristijonas Donelaitis ir mes" (1989 m.).

Fotografo kūrybinį kelią ženklina susitikimas su mažlietuve Ieva Simonaityte. Pažintis su prieštaringo ir permainingo būdo žymiąja Priekuliške užsimezgė 1961 m. kovo 13 d. ir truko septyniolika metų. Bendravimo akimirkos, prisiminimai ir pamąstymai sugulė į nuotraukų-apybraižų knygą "Vakarė žvaigždė" (1998 m.).

Pokalbiuose su senaisiais krašto gyventojais kraštotyrininkas geriau pažino lietuvininkų kultūrinio gyvenimo apraiškas XX a. pradžioje. Daug pagelbėjo susirašinėjimas ir tiesioginis bendravimas 1983 m. su Berlyno Humboltų universiteto Slavistikos katedros baltistu profesoriumi Viktoru Falkenhanu (1903-1987 m.). Būsimasis kalbininkas 1924-1928 m. bendravo su lietuvininkų dvasios žadintoju Vydūnu (Vilhelmu Storosta). Profesoriaus atsiminimai kraštotyrininkui pagelbėjo atkurti užmarštin tolstantį Vydūno paveikslą, jo kūrybinę gyvenamąją aplinką, idealus ir siekius, padėjo perprasti Mažosios Lietuvos lietuvių savimonės sklaidą tautiniame sąjūdyje XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje. Daug galimybių atsivėrė atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir atviriau ėmus kalbėti opiais Mažosios Lietuvos praeities klausimais. Klaipėdos krašto išeivių prisiminimai buvo nauju postūmiu kraštotyros spragoms pildyti. Surinktos medžiagos pagrindu buvo išleistas nuotraukų albumas "Vydūnas" (1999 m.). Tautinio sąjūdžio tema plėtota apybraižose, skirtose Tautinės giesmės autoriui Jurgiui Zauerveinui-Girėnui ("Lietuvninkai mes esam gimę") ir Klaipėdos krašto kultūrinės bendruomenės vadovui, chorų telkėjui, dirigentui, visuomenininkui, plačios erudicijos menininkui Adomui Brakui (Adomas Brakas - Vydūno dvasios pakylėtas). Vydūno, J.Zauerveino ir A.Brako asmenybių bruožai, jų visuomeninė veikla atskleista per jų raštus, "Santaros" ir "Aukuro" chorų dalyvių Lidijos Bajoraitės ir Elzės Rėžaitės-Bacevičienės bei jų aplinkos žmonių prisiminimus. Autoriaus vaizdavimo būdas pakylėtas, kiek idealizuotas. Kaip ir ankstesnėse Mažosios Lietuvos kultūrai skirtose knygose kraštotyrininkas savitu beletrizuoti stiliumi primena pagrindinius Mažosios Lietuvos kultūros ir politinio gyvenimo veikėjus, tarp jų - Vilių Gaigalaitį, Jokūbą Stikliorių, spaudinių lietuviškais rašmenimis leidėjus Martyną Šerną, Dovą ir Enzį Jagomastus, Martyną Jankų, tautosakos rinkėją Vilių Kalvaitį, poetą Fridrichą Bajoraitį-Paukštelį bei daugelį kitų. Jie beveik visi savo gyvenimus skyrė vardan idealistinio siekio dvasiškai, kultūriškai ir ekonomiškai į vieną teritorinį-kultūrinį vienetą apjungti Mažąją ir Didžiąją Lietuvas. Rašiniuose atskleidžiamos sudėtingos žmonių tapatumo paieškos, skausmingas savivokos vyksmas Klaipėdos ir Užnemunės krašte, dvasinės ir fizinės prievartos sumaištyse, istorinių pervartų akivaizdoje.

Ypatingą vietą kraštotyrininko kūryboje užima gimtinė. Ryšio su gimtine niekad nenutraukė, nors gyveno per nuotolį. Atmintis ir meilė gimtinei gaivinta 1994-1997 metais Klaipėdos m. dienraštyje "Vakarų ekspresas" dvisavaitiniame priede "Pajūrio zanavykas". Jame spausdinti rašiniai apie iškiliuosius zanavykus. Autoriaus giliu įsitikinimu zanavykai yra Mažosios Lietuvos kultūros perėmėjai ir tęsėjai. Užmanymas apie kraštiečius virto į dešimties knygų rinkinį "Novužės krašto vaikai". Jį beruošiant iš susikaupusių žinių ir vaizdų parengta ir išleista knyga Lietuvos nepriklausomybės laisvės gynėjams atminti "Kai laisvės rytas aušo" (2002 m.). Rašant Lekėčių krašto žmonių biografinį žinyną talkino brolis Vincentas Aleknavičius. 2008 m., po ilgėlesnės pertraukos, išleista šeštoji dalis. Ji skirta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. 2008 metų pabaigoje kraštotyrininkas skaitytojams padovanojo puošnų tautodailės albumą "Žemaičių žemės rūpintojėliai". Tai - per keturis dešimtmečius sukauptos nuotraukos (pirmoji - 1963 m.), apjungtos apybraižų rinkinyje. Albume juodai baltose nuotraukose rūpintojėliai sugrupuoti pagal savivaldybes, prie daugumos jų yra nurodyti fotografavimo metai. Nuotraukos palydimos dievdirbių istorijomis, pasakojimais apie rūpintojėlių kilmę, įvairius tautodailininkų ir jų kūrinių likimus. Autorius atvirauja, kad tai - dar ne paskutiniai parašyti darbai. Savo eilėje laukia kitos, ne mažiau įdomios knygos. Visuose darbuose - ryški autoriaus nuostata puoselėti žmoniškąsias vertybes, siekiama tvirtinti tautinę savimonę ir dvasinių vertybių tęstinumą.

       

 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.