Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 kovo 10d. Nr. 5 (77)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 

Vydūno ženklas 

 

  

Saulius SODONIS

 

Prieš kelias savaites, naktį, kilo gaisras viename Jonaičių kaimo name. Laimė, ugnis buvo laiku pastebėta ir pastato visiškai nesunaikino, nors vienas butas ir jame esantys daiktai sudegė visiškai. Šis namas yra prie pat pagrindinio kelio Žemaičių Naumiestis-Šilutė ir visados traukdavo pravažiuojančiųjų pro šalį dėmesį, nes tai buvo puikiai sutvarkytas XIX a. vidurio pastatas, kuriame 1862 metais buvo atidaryta Jonaičių pradžios mokykla. Tačiau svarbiausia - jis pažymėtas paminkline lenta, kurioje sakoma, kad tai - Lietuvos rašytojo, filosofo ir kultūros veikėjo Vydūno gimtinė. Ne viena žiniasklaidos priemonė pranešė, kad sudegė Vydūno gimtasis namas ir jo mokykla. Tai nėra visiškai taip, nors šis namas yra netiesiogiai siejamas su Vydūnu.

 

 

Paminklinė lenta 

 

Ji prie buvusios mokyklos buvo pritvirtinta 1968 metais. Tai buvo niūrūs brežneviniai sovietinės sistemos metai, kai iš žmonių atminties buvo stengiamasi išbraukti net mintis apie šio krašto praeitį, čia gyvenusius žmones. To LTSR valdžia griežtai laikėsi. Mintis apie Vydūno atminimo įamžinimą atskriejo iš pačios Maskvos, komunistų partijos generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo. Lietuvos komunistų partijos sekretorius Antanas Sniečkus buvo paklaustas, kaip bus minimas Vydūno 100-asis gimtadienis. O maskviečių apie tai paklausė Indijos vadovybės, su kuria tuo metu siejo labai draugiški santykiai, vadovė Indira Gandi, kaip bus paminėtas Indijos draugo Vydūno šimtametis jubiliejus. Vydūnas susirašinėjo ir palaikė draugiškus santykius su jos tėvu Mahatma Gandi. A.Sniečkui nieko kito neliko, kaip leisti surengti "Indijos draugo" Vydūno jubiliejaus minėjimus. 

 

Tuo netikėtai apsidžiaugė ne vienas Vydūno pasekėjas, jį asmeniškai pažinojęs, laikęsis jo gyvenimo būdo ar filosofinės sistemos. Netrukus pradėta rengtis spaudai ir jubiliejui, išėjo Vydūno draminė trilogija "Amžinoji ugnis", pradėta ruoštis iškilmingam minėjimui. Taip kilo mintis pažymėti Vydūno gimtinę Šilutės rajone, o ant buvusios Jonaičių pradžios mokyklos sienos 1968 metais kovo mėnesį ir buvo atidengta paminklinė lenta, žyminti, kad tai - Vydūno gimtinė. Atminimo lenta norėta pasakyti, kad ši vietovė - tai yra Jonaičiai - Vydūno gimtinė, nes tikslios vietos, kur gimė būsimasis filosofas ir Mažosios Lietuvos gyventojų žadintojas, tuo metu nežinota. Todėl ir buvo pasirinktas vienas ryškiausių ir matomiausių pastatų toje apylinkėje. Greičiausiai šioje judrioje vietoje pakabinę minėtą atminimo lentą iniciatoriai vylėsi, kad taip Vydūno vardas taps labiau žinomas iš visos šalies į buvusį Mažosios Lietuvos kraštą atvykusiems žmonėms.

 

Vydūno jubiliejinis šimtmečio minėjimas kovo 22 dieną praėjo. O vėliau TSRS ir Indijos santykiai atšalo, pasikeitė komunistinė Lietuvos vadovybė ir Vydūną, jo mintis vėl stengtasi panardinti į užmarštį. Tačiau visi padaryti darbai taip ir liko, kaip ir Vydūno gimtinę nurodanti atminimo lenta ant pastato Jonaičiuose.        
                              

 

Kur tikroji Vydūno gimtinė?

 

Šiandien pasakyti, kur yra tikroji Vilhelmo Storostos - Vydūno gimtinė ir toliau tiksliai pasakyti negalime. Tikrai yra žinoma, kad būsimasis filosofas gimė Jonaičių apylinkėse. Čia būta ir daugiau Storostų giminės žmonių, kurie greičiausiai turėtų būti giminės. Tai šiandien gali paliudyti ir senosiose Jonaičių kapinėse išlikę keli kryžiai su įrašais, kad tai - Storostų palaidojimo vietos.


 

Apie Vydūno gimtinę ir jos galimas vietas 1982 metų gruodžio 18 d. savaitraštyje "Literatūra ir menas" yra rašęs Vacys Bagdonavičius. Jis, remdamasis įvairiais dokumentais, liudija, kad "Vydūno tėvas Anskis Storosta savo ūkio neturėjo. Jaunystėje išėjęs iš tėvų namų Pagryniuose, baigė Berlyno evangelikų misionierių seminariją ir, vaikštinėdamas po Žemaitiją ir Klaipėdos kraštą, rinko aukas. Vedęs Mariją Ašmonaitę iš Lankupių kaimo, gavo pastovesnę evangelikų kunigo vietą Naumiestyje ir pasigyveno iš pradžių Šilutės apskrities Šilmeižių kaime, vėliau pas Palkį Jonaičiuose. <...> Namelis, kurį Palkys išnuomojo Storostams, stovėjo pagrindinės sodybos pakraštyje, pačios Šyšos pakrantėje. Jame 1868 m. kovo 22 d. ir gimė antrasis vaikas - būsimasis Vydūnas. Maždaug po metų, 1869 m., Anskis Storostas, išlaikęs reikiamus egzaminus, gavo mokytojo vietą Pilkalnio (dabar Dobrovolskas) apskrities Naujakiemio (Neudorf) kaimo mokykloje. Ten persikėlė su šeima gyventi. Ten prabėgo rašytojo ir penkių jo brolių bei dviejų seserų vaikystė bei dalis jaunystės". Kaip rašo minėtame straipsnyje V.Bagdonavičius, apie tai Vydūnas yra pasakojęs jo biografijas rengusiems Aleksandrui Merkeliui, Antanui Krausui, Saliui Šemeriui, su kuriais artimai bendravo.

 

Jonas Palkys, Ernstas Palkys išties yra gyvenę Jonaičiuose. Apie tai liudija XIX a. vidurio ir antros pusės Verdainės parapijos mokesčių knygos, šiuo metu saugomos M.Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje. Todėl būtų gražu šiandien pabandyti paieškoti ar atsekti, kur stovėjo namas, kuriame gimė Vydūnas.

 

Lemtingas Vydūno ženklas

 

Grįžkime prie neseno gaisro Jonaičiuose. Jau minėta, kad naktį kilusi ugnis buvo gana greitai pastebėta ir nuslopinta, todėl pagrindinės pastato konstrukcijos labai nenukentėjo. Gal tai ir atsitiktinumas, o gal ir ženklas, nes su Vydūnu susiję dalykai jau kelintą kartą gelbsti nuo ugnies.

 

Pirmasis to liudijimas yra Kintų Vydūno kultūros centre dabar esanti Vydūno arfa, kuri į Lietuvą grįžo 1988 metų balandį, prieš pat Vydūno 120-ąjį jubiliejinį gimtadienį. Ji iš Tilžėje buvusio Vydūno buto Klauzijaus gatvėje po karo pateko į Taliną. Ją ten išsivežė Vydūno bute gyvenęs inžinierius Aleksandras Blinikovas su šeima. Neturėdamas kur jos dėti, A.Blinikovas mėgstamą Vydūno instrumentą padėjo į daugiabučio namo rūsį. 1988 m. sausio mėnesį rūsyje kilo gaisras, kuris viską aplinkui sunaikino. Tik Vydūno arfa liko nepaliesta ugnies. Ją ir parsivežė Šilutės Vydūno klubo nariai Kazys Budginas, Šarūnas Laužikas ir šių eilučių autorius.

 

Šį kartą ugnis kilo pastate ir buvo užgesinta gana greitai. Ir nesunaikino viso pastato, kaip kartais būna. O gal ir vėl - Vydūno mintys, jo jėgos ir vidinė stiprybė padėjo išlikti šiam, kažkada labai svarbiu ženklu sunkais laikais buvusiam pastatui?             

 

Šeimininkas labai dėkoja

 

Kaip pasakojo šio namo galo šeimininkas Antanas Lidžius, ugnis kilo naktį. Pastebėjo ją kaimynai ir iškvietė ugniagesius, kurie atvažiavo labai greitai ir padėjo išvengti didelės nelaimės. A.Lidžius mano, kad ugnis galėjo kilti iš senos elektros instaliacijos. Svarbiausia, kad ją jau ketino keisti, bet nespėjo.   

 

Antanas ir jo žmona Janina prašė padėkoti labai greitai atvykusiems ugniagesiams ir kaimynams. Ypatingai pagalbą ir paramą jie pajuto po nelaimės, kai aplinkinių sodybų žmonės bėdos ištiktiems kaimynams surinko nemažą sumą pinigų. Ypatingai pagelbėjo kaimynės Jūratė ir Darata. Tai labai kilnus kaimynų poelgis, už ką A. ir J.Lidžiai labai dėkoja. O paklaustas, ar buvo atvykęs vietos seniūnas ar kas nors iš šios įstaigos, A.Lidžius tik palingavo galvą...

                              
                      A.Lidžius labai dėkoja visiems, kurie padėjo nelaimėje.

 
 

 

 
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.