Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 balandžio 21d. Nr. 8 (80)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Senosios vertybės keičiasi?
 
Labai pasisekė šį pavasarį: per Velykas buvo nuostabus oras. Puikus, nors kiek ir šaltokas jis buvo ir per Atvelykį, vaikų Velykėles. Kažin, kiek tądien namuose vėl sėsta prie stalo ir bandytas margučių stiprumas. Savaitei praėjus po pagrindinės pavasario šventės, daugelis eina (eidavo) į kiemus ir prisiminę senąsias tradicijas linksminasi kartu. Dažniausiai tai būdavo džiaugsmas vaikams, todėl Atvelykis ir vadinamas vaikų Velykėlėmis.

Šiandieniniai senoliai dar prisimena, kaip vaikais būdami stengėsi kuo greičiau iš namų ištrūkti ir kartu su kaimo vaikais dalyvauti margučių ridenimo varžybose bei įvairiose šiai progai skirtose šėlionėse. Ar tada vaikai drąsesni buvo, ar mokėta džiaugtis kiekviena smulkmena, bet tada būdavo labai linksma ir smagu. Dabar kažkaip viskas kitaip. Štai Degučiuose vyko šauni Atvelykio šventė. Viskas buvo surengta laikantis senųjų papročių: buvo ir tikrų margučių liaudiškais motyvais marginti ir medinukų, loveliai kiaušinių ridenimui, buvo kepama kiaušinienė, kaimiškos muzikos ansamblių, vaikščiojimui parengti kojūkai. Tačiau šventėje labai mažai buvo vaikų. Buvo tik tie, kuriuos atsivedė tėveliai, bet tai buvo mažieji, kurie nenorėdami pasimesti minioje, tėveliams už rankučių laikėsi. Buvo ir vieno vaikų folkloro ansamblio dalyviai. Tačiau tai ir beveik viskas. O tokių, kurie išties galėtų pasirungti, pašėlioti, kurie patys galėtų sau linksmybes susikurti - nebuvo. Kodėl taip? Kaimuose nebėra vaikų? Ar sumažėjęs jų savarankiškumas, o gal tiesiog tokios šventės nedomina? Gal tai tik praeities gaivinimas, kuris šalia šiuolaikinės žinių visuomenės yra tik kažkoks iš senų laikų ateinantis aidas, kuris tik praeitį mėgstančiam jaunuoliui gali būti įdomus? Neliko natūralaus džiaugsmo? O kaip tada formuojasi jaunimo lietuviškumas? Ir iš vis - ar jis formuojasi? Gal tai tik pesimistinės pastabos? Todėl kviečiame pasidalinti mintimis, padiskutuoti - ar viskas čia gerai, ar taip ir turėtų būti.
 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.