1946 m. gegužės 23 d. Vokietijoje, Flensburge, nustojo plakusi
88-erių Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus širdis. Čia, gegužės 28
dieną, buvo palaidoti jo palaikai. Jie svetimoje žemėje išbuvo iki 1993
gegužės 30 dienos, kol grįžo į Nepriklausomą gimtinę ir amžiams atgulė
Rambyno pašonėje esančiose Bitėnų kapinaitėse.
Klaipėdietė, istorijos mokslų daktarė Arūnė Arbušauskaitė savo archyve rado
1946 m. gegužės 26 dieną Flensburge išleistą "Žingsnių" leidyklos leidinuką,
skirtą Martynui Jankui atminti. Leidinuko vieno egzemplioriaus kaina tuo
metu buvo 3 reichsmarkės, o surinktos lėšos buvo skirtos Laidotuvių
komitetui.
Istorikė mielai leido pasinaudoti jame išspausdinta medžiaga. Už tai p.
A.Arbušauskaitei labai dėkojame. Čia pateikiame kai kurias ištraukas iš
leidinuko. Tekstuose palikta to meto kalba ir žodžiai.
FLENSBURGO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ
Širdingiausiai atjaučia ir raminte ramina amžinatilsį M A R T Y N O J A N K
A U S šeimą, netekus Tėvo ir Senelio, o Mažajai Lietuvai - savo Patriarko,
Lietuvių Tautos Žadintojo, lietuviškųjų knygų Spausdintojo jų draudimo
gadynėje ir Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Vyriausiojo Komiteto Pirmininko.
P.Būtėnas
PASKUTINIOJI AUŠRININKO DIENA
Martynas Jankus baigė 88 metus. Dar prieš vienerius metus pavaikštinėdavo.
Paskui vis dažniau ilsėdavosi, kad ir dienomis lovoje, o kai neseniai iš
Husumo į Flensburgą perkėlė lietuvių bendrabutį, kartu ir jį su šeima, jis
su lova jau nebesiskyrė. Dėl kūno nusilpimo žmogui ne vieną kartą teko
sirgti plaučių uždegimu. Širdis silpnėjo. Prieš savaitę su ryšių karininku
St. Kuzminsku teko lankyti jį užmiestyje gyvenantį. Žiūrėjo nemirksėdamas
blaiviomis akimis, retkarčiais kilstelėdamas dešinę ranką. Nebekalbėjo iš
senatvės nuovargio. Tik atsisveikinant padavė ranką ir gražia lietuvių kalba
aiškiai ryškiai tepasakė: "Sudievu". Mažosios Lietuvos patriarkas geso.
Ir pastarąjį kartą puolė jam plaučių uždegimas. Atvestojo gydytojo veidas
vilties neberodė. Širdis seneliui per silpna. Valgyti nebegalėjo. Vis dar
prašė gerti ir gerti, paskui ir to nebereikėjo. Prieš valandą prieš mirtį
saviškiams sudiev pasakė ir nusisuko į sieną. Namiškiai juto Mirties Angelą
artėjant. Dešimt minučių tylios ramybės, ir gegužės 23 d. pusė trečios mūsų
tautos prisikėlimo ir spaudos Didvyris Dievop nukeliavo.
Gegužės mėnuo baigiasi. Sprendžiame, kad Lietuvoje dabar gražu ir miela
malonu gamtoje. O čia Flensburgo įlankos vanduo nuo vėjo ir droblio
banguoja, ir tas oras rudeninis. Pro barako lango už įlankos matosi karo
nepaliestosios Danijos vaizdas. O čia, šioje pusėje, suvargę lietuviai
tremtiniai, belanką didįjį Velionį. 1000 kilometrų ligi Lietuvos, ligi jo
gimtinės Bitėnų ties Nemunu, iš kurių jis, kaip triūsianti bitė, nešė,
sklaidė lietuviškosios spaudos medų po visą rusų persekiojamą Lietuvą anais
lietuvių spaudos draudimo laikais.
Vladas Būtėnas
AUŠRAI BRĖKŠTANT
a. Aušrininkui M a r t y n u i J a n k u i
Tu pažvelki dar, seneli, - ten rytuos aušra prabrėško,
Ir prašvis ji, kaip žibintas tas šviesus...
Ir kurią užžiebęs, tartum žvakę vaško,
Nuėjai ilsėtis pas "AUŠROS" draugus...
Tu pažvelki dar, seneli, - ten padangė šviesis...
Ir viršum medinių kryžių ir laukų Bitėnų
Jau aušros šešėliai švinta... Ir nuvys erškėčiai...
Laisvės giedruliai su knygnešiais ateina...
Gi paskui ten eis ginkluoti sūnūs,
Ir aušros švies spinduliai jiems kelią.
Eis, kaip Jūs kad ėjot, nepalūžot...
Eis prikelti mūsų mielą šalį.
Ir aušros spinduliuose ten pasirodys baltas žirgas
Ir prie jo sustos sūnų grandinės...
"Bet kur tas senelis, ją užžiebęs?.."
Klaus lietuvis ir kartos Rambynas,
O kuklus tik smėlio kauburėlis,
Kaip šviesi žvaigždė šiaurinė,
Švies lietuviui ir minės senelį -
Didį vyrą, nebegrįžusį Tėvynėn.
Flensburgas,
1946.V.24.
MARTYNO JANKAUS LAIDOTUVIŲ KOMITETAS SKELBIA
Paskutiniojo Aušrininko Velionio pagerbimo visuotinį gedulą, nutraukiant
visus pasilinksminimus ir laikant Tautos vėliavas nuleistas pusiau stiebo
visiems Flensburgo lietuviams nuo š. m. gegužės 23 d. ligi birželio 2 d.
baigtinai - dešimt dienų.
1.
Laidotuvių procesija numirėliams laidoti uždrausta. Taigi, kūną iš
Flensburgo priemiesčio Muetzelburgo į kapus Friedenshuegel (reikia eiti
Friezischestr. Aerodromo link) atveš jau pirmadienį, t. y. gegužės 27 d.
Velionies šeimos valia kūnas bus kapų krematoriume sudegintas tuoj po
pamaldų ir po atsisveikinimo su velionim kalbų gegužės 28 d., antradienį, 9
val. 30 min. Tą dieną ligi 9 val. kapuose susirenka visi lietuviai savo
Mažosios Lietuvos Patriarko į Amžinybę palydėti.
2.
Dabar kūnas pašarvotas Muetzelburgo bendrabučio atskirame kambaryje ir
tautiečių lankomas atsisveikinant.
3.
Grabas bus lydimas į kapus pridengtas Lietuvos tautine vėliava.
4.
Laidojant kalbomis su Velioniu atsisveikins:
St.Kuzminskas - Lietuvos Atstovybės Vokietijoje vardu.
P.Būtėnas - Flensburgo lietuvių bendruomenės,
J.Senkus - Lietuvių Žurnalistų Sąjungos,
Svečiai, atstovaujantieji kitas Vokietijoje esančias liet. organizacijas ir
stovyklas.
5.
Vainikai: Lietuvos valstybės Pasiuntinybės Berlyne, Mažosios Lietuvos
lietuvių, Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Vyriausiojo Komiteto, Lietuvių
Žurnalistų sąjungos, kiekvienos lietuvių stovyklos atskirai, E. ir J.
Bildušų ir svečių, atstovaujančiųjų kitur esančias lietuvių organizacijas.
6.
Mirties kaukę Velioniui nuimti rūpinasi dail. V.Visgirda.
7.
Telegramomis mirimo žinia duota: VLIKui Tuebingene, Centriniam Lietuvių
Komitetui Wiesbadene, UNRRAos Universitetui Hamburge per prof. dr.
M.Biržišką, Lietuvių Studentų Atstovybei Hamburge, Liet. Apygardos Komitetui
Neumuensteryje, Lietuvių Stovyklos Luebecke ir Schleswige.
8.
Aukos laidotuvėms renkamos visuose trijuose lietuvių bendrabučiuose.
9.
Velionies akademinis minėjimas, jei atvyktų į laidotuves vienas kitas mūsų
profesorius ar šiaip visuomenės atstovas, būtų bendrabučio salėje po
laidotuvių.
10.
Velionies kūno lankytojų knyga, kur kiekvienas atsilankantysis gali
įsirašyti, irgi numatyta kūno lankymo vietoje, Muetzelburge. Lankytojų knyga
bus padėta Nepriklausomosios Lietuvos Karo Muziejuje.
Vietinė p e r i o d i k a Velioniui "Lietuvių Informacijos" NN 112, 113 ir
114 skirti Martynui Jankui paminėti. "Žingsnių" N 4-me bus platesnių
straipsnių apie tą Lietuvių Tautos Veteraną ir paveikslų iš jo gyvenimo. |