Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2009 birželio 23d. Nr. 12 (84)


	Tremtis ir atminimas
	Saulius SODONIS Sekmadienį, birželio 14-tą, Gedulo ir vilties dieną, grupė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilutės skyriaus narių ne tik dalyvavo Šilutėje vykusiuose renginiuose, bet ir vyko apžiūrėti ar susipažinti su šia liūdna data siejamomis vietomis. Šilutėje Gedulo ir vilties dienos paminėjimas Šilutėje prasidėjo mišiomis Š. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Po jų buvo padėtos gėlės ir sugiedotos kelios giesmės prie vieno pirmųjų, dar Atgimimo laikais, Šilutėje pastatytų kryžių šalia šios bažnyčios. Toliau visi patraukė prie dabartinės Turizmo ir verslo paslaugų mokyklos pastato, kuriame pokario laikais buvo laikomi, tardomi ir išsiuntimui į "plačiąją tėvynę" renkami šio krašto žmonės. Čia, prie atminimo lentos turėjo vykti nedidelis mitingas, tačiau viską pakoregavo nuo pat ryto lijęs lietus. Po trumpo pasitarimo visi patraukė į Šilutės muziejų. H.Šojaus dvare šia proga buvo atidaryta Priekulės tremties muziejaus paroda "Tremtinių dokumentai, laiškai, kūryba". Čia buvo prisiminta ši skaudi Lietuvos diena, nuo kurios prasidėjo lietuvių tautos genocidas. Tragiškų vietų mūsų kraštuose ne viena Po visų šių minėjimų, LPKTS nariai Antanas Balvočius, Antanas Mitkus, Marijona Aldona Jankauskienė, Antanina Ruminienė, Leonardas Deikus, Roza Šikšnienė bei Romualdas Valentinas Dovydaitis išvyko į pažintinę kelionę, kur apžiūrėjo ir susipažino su šiems tragiškiems įvykiams priminti pastatytais paminklais. Kaip važiuojant sakė LPKTS Šilutės skyriaus pirmininkas A.Balvočius, Šilutės rajone yra apie 30 vietų, kurie susiję su įvairiais laikais žuvusias partizanais, masinio naikinimo vietomis. Šiuos įamžinimo ženklus pastatė vietos bendruomenės, giminės ar šio krašto patriotai. A.Balvočius minėjo, kad gaila, bet niekas iki šiol neregistravo, kas ir kaip šiuos paminklus statė. Šiuo metu yra LPKTS svarstoma bendro, vieningo paminklo sukūrimas. Jį pamačius visiems būtų aišku, kad tai partizano žūties ar kapo vieta, masinė žudynių vieta ar panašiai. Labai vykęs, anot A.Balvočiaus, yra pastatytas paminklas Vainute. Jį galima būtų siūlyti kaip vieną iš variantų, tačiau niekas šiandien negali pasakyti, kas šio gražaus paminklo autorius. Dar mūsų rajono apylinkėse ir vietų, kurios niekaip nepažymėtos, nors čia vyko labai intensyvus pokario partizanų gyvenimas, jų žūties vietos. Jų turėtų būti taip pat apie trisdešimt. Apie jas informaciją atsiuntė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, o ten šios žinios pateko iš įvairių atsiminimų, liudijimų. A.Balvočius sakė, kad šis centras planuoja surengti ekspediciją, kurios metu būtų šios žinios patikslintos ir susistemintos. Netikėtas susitikimas su vaikaičiu Kelionę ekspedicijos dalyviai pradėjo nuo Macikų lagerio, kur pokario laikais buvo didžiulės stovykla. Šiandien čia išlikęs tik buvęs karceris ir kapinės. Kaip tik prie karcerio atvykstančių šilutiškių laukė jaunuolis atvykęs iš Lenkijos. Jo senelis Slipikowskij šame lageryje buvo nukankintas ir čia kažkur palaidotas. Jaunuolio tėvas vienoje iš kapinių vietų pastatė atminimo paminklą su žinomų jam Lenkijos piliečių, žuvusių šiame lageryje, pavardėmis. Macikų kapinėse daug paminklų, pastatytų įvairių šalių čia žuvusiems piliečiams. Lageris čia veikė ir karo metu ir pokariu, todėl čia palaidoti įvairių tautybių ir politinių sistemų žmonės. Nors paminklų čia nemažai, tačiau visiems jiems pastatytas didžiulis kryžius kapinių viduryje. Saugos Kaip vėlai pripažino kelionės dalyviai, vienas įspūdingiausių paminklų tremčiai atminti pastatytas Sauguose dar 1990 metais. Kartu su paminklu pasodinti ąžuoliukai jau tapo visais medžiais. Pats paminklas labai dailus ir prižiūrėtas. Jo papėdėje esančiuose akmenyse iškaltos tremties ir lagerių vietos, matyt iš tų vietų, kur "aplankė" šiose apylinkėse dabar gyvenantys žmonės. Nuotrauka atminčiai prie Saugų paminklo Tremčiai priminti. Pažintis su Švėkšnos atmintimi Labai daug švėkšniškių bei artimiausių kaimų žmonės buvo sušaudyti prie Inkaklių buvusiame žvyro karjere. Čia miestelio žydų gyvenimo pabaiga, čia pokariu čia buvo žudomi partizanai ar kaip kitaip sovietinei valdžiai neįtikę gyventojai. Šioje vietoje net keliose vietose pastatyti kryžiai, memorialas čia žuvusiems žydams. Yra ir atskiras paminklas partizanui Jurgiui Gailiui. Po šias vietas lydėjęs Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis pasakojo, kad kai šis partizanas čia buvo nužudytas, jo giminaitė į kapą įkasė tris akmenis, kurie prasidėjus Atgimimui ir padėjo nustatyti jo palaidojimo vietą. Vėliau seniūno lydimi šilutiškiai aplankė Stirpeikų kaimą, kur žuvo trys Kęstučio apygardos Pušies rinktinės partizanai: Stasys Rumšas, Edvardas Tarvydas bei Bronius Rėbžda. Alnakytos ir Švėkšnos kapinės, kur yra tremčiai skirtas paminklas. Paminklas žuvusiems partizanams Stirpeikų kaime. Žemaičių Naumiestis Nors Gardamo apylinkėse ir pažymėti kelios vietos, tačiau dėl blogo oro ir nežinomų kelių, juos aplankyti nuspręsta kitą kartą. Todėl kelias toliau atvedė į Žemaičių Naumiestį. Čia viduryje miestelio labai gražus ir įspūdingas tremčiai skirtas paminklas. Jis buvo papuoštas baltais ir juodais paukštukais. Taip šios vietos žmonės atsiliepė į kvietimą prisiminti šiuo įvykius. Šiek tiek nuvylė atokiau nuo kelio Venckų kaime, esančio miškelio pakraštyje, buvusioje žvyrduobėje esantis paminklas šešiems laisvės kovotojams. Jis pats atrodė labai neblogai, tik jo aplinka, kurioje buvo daugybė sudaužytų stiklo šukių ir šiukšlių, nuteikė nelabai jaukiai. Ekspedicijos dalyviai kiek galėjo aprinko šiukšles. Po to padėjo gelių ir uždegė žvakute. Trumpam sustoję atokvėpio minutei sugiedojo keletą giesmių. Venckuose kelionės dalyviai šiek tiek aprinko sudaužytus stiklus prie gražaus paminklo.

Atgal...