Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 liepos 8d. Nr. 13 (85)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Nyksta Mažosios Lietuvos paveikslų sodas
 
Saulius SODONIS

Šalia Rambyno kalno esančiame Bitėnų kaime, buvusios Martyno Jankaus sodybos, dabar muziejaus pašonėje 2003 metais buvo pradėtas kurti "Mažosios Lietuvos paveikslų sodas" - dailės galerija po atviru dangumi. Tai vienas unikaliausių projektų šiame krašte, o gal net ir visoje Lietuvoje. Tačiau apsilankius ten dabar, ima liūdesys - pamažu jie nyksta.

Per tuos metus nuo 2003 metų čia vasaromis kūrė Lietuvos tapytojai. Buvo ir garsių kūrėjų, ir mažiau žinomų. Kartu čia tapė vietos dailininkai. Per tą laiką šią vietą papuošė ne taip jau mažai didžiulio formato darbai.

Plenerai vykdavo liepos mėnesio pabaigoje, pasitinkant M.Jankaus gimtadienį, rugpjūčio 7 dieną. Tada vykdavo jo pagerbimo šventės, o kartu visuomenei buvo pristatomi sukurti darbai. Kiekvienas kūrėjas savo darbui parinkdavo nužiūrėtą vietą, nes dažniausiai visi kurdavo darbus, susietus su šio krašto praeitimi.

Šios vasaros pradžioje, apsilankius sode, teko nusivilti. Pirmas įspūdis labai neblogas - sutvarkyta aplinka, paveikslai savo spalvomis kviečia pasigrožėti. Tačiau priėjus arčiau matosi, kad dažnas yra sugadintas. Sumanydami šį projektą jo rengėjai numatė, kad ant medžio lentų tapyti darbai bus veikiami lietaus, darganų, sniego, vėjo ir kitokių atmosferos reiškinių. Todėl buvo tikimasi, kad jie pamažu keisis. Ir paradoksas tas, kad blogiausiai išsilaikę yra naujausi darbai. Jų dažai atsilupinėję, vietomis jų iš vis nebėra. Todėl ne vienas toks darbas tiesiog yra didžiulė gėda. Gerai dar, kad keletą jų šios vietos šeimininkai susiprato iš šio sodo paimti ir padėti į šalia esančią daržinę. Apšvietimas labai blogas, todėl nesimato sugadinimo žymių. Tik vieta jau labai egzotiška: tarp malkų ir visokių senų rakandų. Įdomu, kad pirmųjų metų darbai mažai laiko (ir gamtos) paliesti.

Lankantis sode ne kartą galima buvo pastebėti, kaip šie paveikslai "keliauja" iš vietos į vietą. Gal taip ir įdomiau, tačiau prisimenant, kad dailininkai specialiai rinko vietas, tada neaišku pasidaro, kodėl jie keičiami vietomis. Daugelis jų turi apačioje pritvirtintas lenteles su autoriaus vardu, kūrimo metais bei pavadinimu. Tačiau ir vėl - tik seniau tapytieji. Naujausieji be jokių atpažinimo ženklų.

Šioje vietoje teko lankytis po muziejaus darbo valandų. Todėl pirmą kartą čia patekus, niekas neaišku: nei kodėl tie darbai čia stovi, ką reiškia, kas ir kodėl juos sukūrė. Jokios informacijos ar paaiškinimo. Praeitais metais Lietuvos turizmo departamentas šią vietą įtraukė į unikaliausių lankytinų Lietuvos vietų sąrašą. Kažin ar šiais metais būtų padaręs tą patį.


Aloyzo Stasiulevičiaus paveikslas, skirtas Vydūnui, pamažu netenka savo pirmapradės išvaizdos.

               
         Gintaro Kraujelio darbas "Karalienės Luizos tiltas" šiandien atrodo labai prastai.


Audronės Vorevičienės "Atvirukas karalienei Luizai" šiandien sunkiai atpažįstamas.


Ne vienas Mažosios Lietuvos paveikslų sodo darbas stovi neįvardintas: nei autoriaus, nei pavadinimas neaiškūs. 

                 
                        Senieji darbai laiko mažiau paliesti, tik "išsivaikščioję".   

 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.