Antroji A.Šikšniaus knyga gali būti ir paskutinioji

Dovydas PANCEROVAS

Prestižine poezijos premija apdovanotas šilutiškis kūrėjas Audrius Šikšnius pristato antrąją savo knygą.

Rašytojas sako, kad sukūręs poezijos ir novelių rinkinį „Toli nuo dangaus“ jaučia, jog daugiau nebeeiliuos...

Jau kitą savaitę knygynuose pasirodys antroji ir galbūt paskutinė šilutiškio A.Šikšniaus poezijos knyga „Toli nuo dangaus“. Knygoje rašytojo gerbėjai ras per pusšimtį naujų eilėraščių ir keletą novelių, kuriose aprašytos tikros autoriui nutikusios situacijos.

Antroji A.Šikšniaus poezijos knyga gali tapti ir paskutiniąja...
 

A.Šikšnius ir antrojoje knygoje liko ištikimas savo kūrybos stiliui – paprastos, tačiau tikros ir dramatiškos eilės. Kaip ir anksčiau, eilėraščiuose šmėžuoja kaimo, gamtos, tėviškės fragmentai. Tiesa, iki tol jaudinęs paprastumu, šįkart poetas į savo eiles įnešė ir savęs ieškojimo ir netgi egzistencializmo prieskonių. Vos pastebimų, vos įžiūrimų, tačiau juos turėtų pajausti A.Šikšniaus kūrybos gerbėjai.

Pernai autorius daug keliavo po Šilutę ir kaimyninius rajonus pristatinėdamas savo pirmąją knygą „Namų link...“. Tokį pat „turne“ rašytojas žada vykdyti ir pristatydamas antrąjį savo darbą.

Šių metų pavasarį A.Šikšnius pranoko kelias dešimtis poetų iš visos Lietuvos ir buvo apdovanotas prestižine „Žydinčios vyšnios šakelės“ poezijos premija. Šiame konkurse kasmet dalyvauja poetai iš visos šalies, o apdovanojimas yra skiriamas kūrėjui, kurį išrenka iš literatūros kritikų ir laikraščio „Ūkininko patarėjas“ žurnalistų sudaryta komisija. Nepaisant tokio laimėjimo, šilutiškis poetas pripažino – greičiausiai tai paskutinė jo poezijos knyga...

„Šitoje knygoje, kaip ir pirmojoje, eilės yra liūdnos. Greičiausiai poezija ir negali būti išgyvenama kitaip...

Bet parašęs paskutiniuosius eilėraščius, supratau vieną dalyką – mano viduje pritrūko „medžiagos“ kurti eiles. Dingo tie išgyvenimai, kuriuos labai ilgai laikiau savyje. Poezija nėra pragyvenimo šaltinis, todėl nematau prasmės save kankinti ir konstruoti eilėraščius. Kaip sakoma, jei gali nerašyti – nerašyk. Tai ir neberašysiu. Bent jau dabar taip galvoju. Geriau dvi knygos, bet tikros, nei bent 15 - suvaidintų“, - kalbėjo A.Šikšnius.

Beje, poetas prabilo apie tai, kad atrado save kitame amplua – prozininko.

„Prisipažinsiu, kad niekada nemokėjau kurti siužetų ir rašyti prozos. Bet dabar pradėjau rašyti noveles, kuriose atsispindi mano vaikystės išgyvenimai, tėviškės prisiminimai. Pats negaliu įvertinti tų novelių, bet kol kas jaučiu malonumą jas rašydamas. Man tai įdomu. Galbūt jos kažkada atguls į trečiąją mano knygą“, - pasakojo poetas.

Naujus eilėraščius autorius skaitys spalio mėnesį Šilutėje vyksiančiame tarptautiniame poezijos festivalyje.