Saulius SODONIS
Gyvendamas beveik ant pačios
Pakalnės kranto rusniškis Kęstutis Laukevičius džiaugiasi, kad per keletą
pastarųjų metų plaukiant šia upe matosi vis gražesni ir gražesni vaizdai:
žmonės pamažu remontuojasi namus, juos gražina, kaip ir šalia esančią
aplinką. Aistringas vandens poilsio entuziastas pastebi, kad taip pat šiek
tiek ir ramiau pasidarė - vis rečiau pro šalį pralekia greitaeigiai
kateriai, kurie ne kartą kėlė pavojų upėje ar šalia jos besiilsintiems
žmonėms. Gal, svarsto pašnekovas, pamažu ateina plaukimo kultūra, kai lėčiau
plaukdamas pamatai gamtos grožį ir nuo to darosi nepaprastai gera. Tai jis
ne kartą patyrė aktyviai plaukiodamas įsigyta venterine valtimi nuo maždaug
2003 metų. O šia aistra jį užkrėtė rusniškis Simas Knapkis.
Kęstutis Laukevičius ir jo valtys Pakalnėje prie namų.
Į Rusnę dirbti energetiku
Į Rusnę Kęstutis atvyko baigęs studijas tuometinėje Žemės ūkio akademijoje.
Čia jis pateko beveik atsitiktinai. Nors po kurio laiko peržiūrinėdamas
senas nuotraukas pastebėjo, kad pirmą kartą, dar studijų laikais,
lankydamasis saloje visai atsitiktinai fotografijoje pro rūką į kadrą pateko
jį į darbą priėmęs Rusnės žuvininkystės ūkio direktorius Rudzianskas. Matyt,
čia buvo lemta apsigyventi vaikinui iš Radviliškio ir pamilti šį kraštą bei
tapti vandens turizmo entuziastu.
Pirmoji didesnė pažintis su Kuršių mariomis ir plaukimu prasidėjo, kai
aštunto dešimtmečio viduryje buvo sujungti Rusnės ir Nidos žuvininkystės
ūkiai. Ūkio direktorius energetikui davė motorinę "Progres" valtį. Taip
norėdamas susipažinti su gautu turtu ir darbu, ne kartą ja kirto Kuršių
marias. Tada ir laivavedžio teises įsigijo.
Vėliau su vietos mokytoja Dainora sukūrė šeimą, susilaukė sūnų Vykinto,
Domanto ir dukrelės Aistės. Šeima išbandė ir bulvių auginimą, jų realizavimą
Murmansko srityje. Iš to ir pasistatė namą ant Pakalnės upės kranto. Čia
šiandien ir išplaukia į savo keliones, čia priima svečius.
Venterinė valtis
Susidomėjęs kaimo turizmu susipažino su senųjų Kuršių marių laivų entuziastu
S.Knapkiu. Jis ir pasiūlė pasidaryti venterinę valtį ir išmokti ja
plaukioti. Ji yra labai panaši į kurėną, tik šiek tiek mažesnė. Ja galima
plaukti ir irkluojant ir "pasikinkius" vėją, nes yra ir burė. Taip 2003
metais padedamas S.Knapkio Kęstutis ir įsigijo (pasidarė) venterinę valtį.
Ji beveik tokia pat, kokiomis plaukiojo senieji rusniškiai ar pamario
gyventojai, nes padaryta laikantis senųjų meistrų statybos būdų.
Kitas išbandymas įvyko 2004 metais. Tais metais Klaipėdos jūrų muziejus
parengė projektą "Kurėno sugrįžimas". Juo buvo numatyta su etnografiniais
laivais kurėnais, venterinėmis valtimis apiplaukti Kuršių marias ir žmonėms
parodyti, kokie anksčiau buvo laivai. Į šį projektą S.Knapkis pasiūlė
įsijungti ir Kęstučiui. Nors patirties plaukioti mariose nebuvo, bet buvo
begalinis noras.
Pirmas plaukimas
Čia nebuvo apsieita be nuotykių: pats K.Laukevičius nebuvo plaukęs mariose
su burėmis. Jo komandą sudarė dar porą entuziastų, kurie taip pat jokios
patirties buriuoti neturėjo. Tačiau visi degė begaliniu noru. Šiandien
Kęstutis pasakoja šypsodamasis, kaip jie, nepasiėmę jokių žemėlapių,
kompaso, kitų būtinų dalykų, ryžosi plaukti. Net beveik ir be maisto liko,
nes susidėjo labai neišmintingai. Pagrindiniai maisto produktai buvo sudėti
į S.Knapkio laivą. Pas juos pateko mineralinis vanduo ir supakuoti virti
burokėliai. Patyrę plaukikai S.Knapkis ir ekspedicijos vadovas Romas
Adomavičius su Jūrų muziejaus kurėnu nuplaukė į Rasytę atlikti muitinės
procedūras, o mūsų pasakojimo herojus su savo komanda vėjo buvo nublokšti
prie Karklės. Čia ir nakvojo saugomi rusų pasieniečių laivo.
Kitą dieną vėl bandė plaukti. Vėliau paprašė rusų pasieniečių laivo
kapitono, kad tiesiog juos nutemptų į Rasytę. Tačiau kai tik milžiniškas
laivas truktelėjo, venterinė valtis ėmė šokinėti per bangas. Juos ne kartą
užpylė vanduo - netrukus ekspedicijos dalyviai liko ir be ryšio, nes sušlapo
ir atsijungė mobilieji telefonai. Tai buvo varginantis plaukimas, todėl
ryžosi patys irkluoti. Vakare vis tik pasiekė pasienio punktą, tačiau jėgų
jau praktiškai nebuvo.
Po visų pasienio ir muitinės procedūrų rusų laivo kapitonas pasiūlė
pavaišinti arbata. Nors vyrai visą dieną mito tik laive buvusiais
burokėliais ir jais išsitepę atrodė kaip žmogėdros, tačiau kukliai atsisakė.
Vėliau kuklumas dingo. Netrukus susidraugavo ir su to laivo komanda.
Sėkmingas plaukimas
Mūsų minimo laivo komanda net dorai nežinojo kelionės maršruto. Tik girdėję
buvo, kad reikia patekti į Poleską. Tada pradėjo sektis. Ryte pakilo
palankus vėjas ir juos nešte nunešė į kažkokį miestą, kuris kaip paaiškėjo
ir buvo tas, kurio jiems reikėjo. Sužinojo, kad ekspedicijos laivai turėjo
lankyti visus pakeliui esančius Kuršmarių miestelius. Vėliau mūsų pasakojimo
herojus sulaukė likusių laivų ir jau kartu tęsė ekspediciją. Taip buvo įgyta
nemažai patirties.
Didysis Nemunas
2006 metais Lietuva ir Baltarusija vykdė projektą "Didysis Nemunas". Jo
tikslas buvo parodyti, kad ši upė jungia dvi tautas. Buvo plaukiama Nemunu
nuo Novosiolki miestelio iki Druskininkų. Tai buvo tarptautinė ekspedicija,
kurioje be lietuvių ir baltarusių dalyvavo ir lenkai.
Kaip jau supratote, buvo pasiūlyta rusniškiams su etnografiniais laivais
atlikti šią misiją. S.Knapkis plaukti tada negalėjo, todėl jo laivą valdė
Domantas Laukevičius. Taip dvi venterinės valtys su keleiviais pirmą kartą
kirto dviejų valstybių sieną. Kęstutis labai maloniai prisimena šią kelionę.
Čia ne tik įgijo naujos patirties, bet ir susirado naujų draugų, pamatė
labai gražių vietų. O ypatingai jam patiko tai, kad juos visur lydėjusi gidė
kalbėjo gryna baltarusių kalba. O joje esantys lietuviški (baltiški) žodžiai
darė ją suprantama.
Kalėdiniai ir kitokie plaukimai
Jau tapo tradicija, kad pirmąją Kalėdų dieną Kęstutis su draugais išplaukia
aplink Rusnės salą. Šiais metais turėtų būti jau jubiliejinis penktasis
plaukimas. Šiaip yra plaukę ir valtimis, ir baidarėmis. Praėjusiais metais
kalėdinio plaukimo dalyviai savo žygį skyrė aplink pasaulį su jachta
"Ragainė II" plaukiančiam kintiškiui Andriui Varnui. Net deltoje surastą
nežinomą salą jam ir jo žygiui paskyrė.
Šiais metais jau nuo gegužės vidurio K.Laukevičius plaukioja. Trijų laivų
būrys po Neries regatos pasileido Nerimi ir Nemunu namo. Vėliau žygį tęsė į
Klaipėdą, miesto šventę, kur dalyvavo didžiųjų laivų regatoje "The Tall
Ships Races Baltic 2009". Čia visiems rodė, kad Kuršių mariose taip pat būta
labai tvirtų burinių laivų ir galingų juos galinčių valdyti vyrų ir moterų -
į šį žygį kartu su tėčiu ir broliu Domantu plaukė ir Aistė Laukevičiūtė.
Pirmieji įgūdžiai pakeliui į Rasytę - tempia rusų pasieniečių laivas.
Kai užėjo rūkas, o kur ta Rasytė - neaišku. Kartu su Kęstu (dešinėje),
plaukė Aurimas Mykolaitis, tada Bikavėnų Senųjų kaimo amatų ir etnokultūros
centro vadybininkas.
Belaukiant ekspedicijos dalyvių Poleske...
Mus jungia Nemunas - Baltarusijoje 2006 metais.
Teko ir kaip Nemunu plaukti - teisingiau
stumtis.
Projekto atminimui išleista knygelė "Didysis
Nemunas".
2006 metais Kalėdinis plaukimas Atmatos upe.
Kairėje Vykintas Laukevičius ir Andrius Varnas.
|