Šiandien Jums, mieli skaitytojai, galime parodyti kelerių metų kasdienio, tačiau kruopštaus ir atidaus darbo rezultatą. Šiandien dienos šviesą išvydo knygelė paprastu ir šiuose kraštuose žinomu bei suprantamu pavadinimu „Šilainės istorijos“.

Gan retas ir labai retai vartojamas gražus lietuviškas žodis šilainė, kuri iš esmės reiškia smėlingą ir lengvą žemę, Šilutės krašte tapo istorijos bei šio krašto praeities simboliu. 2003 metų gegužės pradžioje Šilutės laikraštyje, pavadintame senuoju miesto vardu „Šilokarčema“, keletos žmonių pastangomis bei laikraščio redaktorės Kristinos Toleikienės toliaregiškumo dėka, kas dvi savaitės laikraštyje ėmė rodytis šio krašto praeičiai skirti straipsniai, atskirame „Šilainės“ puslapyje. Pradžioje juos rengė Šilutės kraštotyros draugijos nariai, kurie ir sudarė šio puslapio, ar kaip madingai dabar sakoma, šio projekto branduolį. Vėliau į straipsnių rašytojų sąrašą pavyko įtraukti ir daugiau žmonių, kurie turėjo ką pasakyti praeities klausimais.

„Šilainėje“ spausdinami straipsniai, kurie buvo rengti patyrusių kraštotyrininkų ar profesionalų istorikų, buvo skirti bendram skaitytojų prusinimui. Juose nebuvo varginama įvairiomis datomis ar smulkmenomis. Visi jie buvo rengiami patraukliai ir populiariai, kad skaitydami žmonės kuo daugiau sužinotų apie šitą kraštą ir tas žinias galėtų pritaikyti kasdieniame gyvenime. Skaitytojai turėjo suprasti, kad gyvena dar gerokai išlikusiame unikaliame ir labai savitos architektūros bei kraštovaizdžio krašte. Be to, skaitydami straipsnius „Šilainėje“ galėjo sužinoti ir apie dvasinį čia kadais gyvenusių žmonių gyvenimą. Juo labiau, kad jame nebuvo likę iki Antrojo pasaulinio karo gyvenusių žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių išvyko iš Klaipėdos krašto. Jie to papasakoti jau negalėjo.

Tokių „Šilainės“ puslapių iki 2009 metų pabaigos buvo parengta per pusantro šimto. Nors vėliau „Šilainė“ išaugo į kultūros priedą „Šilainė sodą“, tačiau išliko atskira numeracija istorijai skirtame laikraščio puslapyje.   

Peržiūrėjus 2003 – 2005 metų numerius ir buvo nuspręsta juos atskiru leidiniu išleisti. Taip ir atsitiko – šiandien ant šio krašto praeitimi besidominančiųjų stalo – „Šilainės istorijos“. Tai savita ir enciklopediška knyga, kurioje neilgos, tačiau patrauklios 54 istorijos apie šitą kraštą, kurį parengė 24 autoriai.