Į kelionę „Toli nuo dangaus“

Saulius SODONIS

Į šią kelionę pagaliau pakvietė vienas savičiausių ir įdomiausių Šilutės krašto žodžio meistrų Audrius Šikšnius. Pagaliau, nes jo knygelė, pavadinta „Toli nuo dangaus“, dienos šviesą išvydo praėjusių metų rugsėjo mėnesį. Jos pristatymai jau įvyko daugelyje rajono bibliotekų, mokyklose. Su autoriumi ir jo kūrybą galėjo susipažinti ir Pagėgių skaitytojai. Tuo tarpui dėl labai suprantamų priežasčių ir ne nuo A.Šikšniaus priklausančių aplinkybių Šilutėje, šalia kurios jis dirba ir gyvena, vis nepasisekdavo surengti tokio susitikimo. Ir pagaliau kovo 4 dieną Šilutės muziejuje, labai kamerinėje ir jaukioje aplinkoje, įvyko ilgai lauktas šis renginys, arba, kaip dabar sakoma, įvyko šios knygos sutiktuvės.

Susitikimas įvyko vienoje iš buvusio Hugo Šojaus dvaro kambarių, kuriame šiandien ir yra Šilutės muziejus. Jį pradėjo ir savotišką nuotaiką svajingais saksofono garsais sukūrė Šilutės Pirmosios gimnazijos moksleivė Violeta. Vėliau vakarą ėmėsi vesti ir Audriaus Šikšniaus kūrybą pristatinėti tos pačios mokyklos lituanistė Irena Arlauskienė. Ji bene pirmoji ir yra šio autoriaus darbų skaitytoja ir vertintoja. Gaila, bet susitikime nebuvo papasakota, kaip prasidėjo A.Šikšniaus ir I.Arlauskienės bendradarbiavimas. Tik šiandien jau tikrai galima pasakyti, kad tai buvo labai geras ir produktyvus susitikimas. Ji ne tik padeda autoriui sutvarkyti jo kūrybą, bet skatina naujiems darbams. Gal ir jos pastūmėtas, o gal pats ėmėsi šiek tiek platesnės kūrybos – ėmė rašyti neilgas, tačiau labai gražias noveles.   

Šiaip jau A.Šikšnius į literatūrinę Šilutės padangę įsiveržė rašydamas eilėraščius. Tai labai neilgos, tačiau labai talpios eilės, kur keliais žodžiais nusakoma gili mintis. Šios eilės labai primena rytuose paplitusius rubajatus, kuriuose patyręs skaitytojas ras gilius jausmus ar filosofinę mintį. Mažiau išprusęs skaitytojas tiesiog kelių žodžių potėpių eilėse pamatys labai gražų dangaus lopinėlį, pajus šiandien jau tik atmintyje esančios autoriaus gimtosios trobos dūmo kvapą, ar pajaus šiltą jo tėvo rankų apglėbimą. Tai juntama visuose jo kūriniuose. O nesenai pradėtos kurti novelės stilistiškai labai artimos Juozo Paukštelio kūriniuose. Ir nors juose jau skamba ir mobilūs telefonai bei aprašomi ir kiti šiuolaikinio gyvenimo atributai, tačiau ta senojo kaimo ir jo trobos dvasia labai aiškiai juntama šio jauno savo šiais kūriniais, bet brandaus amžiaus vyro kūryboje.   

Tai sakė susitikimą vedusi mokytoja I.Arlauskienė, tai pajuto ir patys renginio dalyviai, kai Audrius perskaitė savo naujausius eilėraščius. Jo eiles iš naujosios knygos taip pat skaitė gimnazistai, mokytojai, jo kūrybos gerbėjai. 

Labai greitai ir energingai į literatūrinę Šilutės padangę įsiveržęs ketvirtadienį jis pristatė jau antrąją savo knygelę. Pirmoji „Namų link“ išleista prieš metus ir sėkmingai sutikta greičiausiai ir paskatino autorių tęsti savo literatūrinį darbą. Jo kūryba buvo pastebėta ne tik čia, Šilutėje, bet ir toliau: jis jau apdovanotas „Žydinčios vyšnios šakelės“ prizu, tapo vienu iš praėjusių metų Šilutės poezijos rudens laureatų.  

Kaip pabaigoje sakė A.Šikšnius, ant jo darbo stalo jau vėl kaupiasi kūrybos luoštas, kuris taip pat gali dienos šviesą išvysti naujojoje knygoje.   

Naujausi Audriaus Šikšniaus eilėraščiai

Pasigailėk, eilėrašti,

Pro tavo šulinį

Praeinančių

Ir nepaprašančių vandens.

Jų troškulys

Iš paskos brenda,

Tačiau nepaveja -

Jie greitesni.     

***

Kai Dievas

Davė rankas,

Žmogus

Apkabino žmogų.

Laimingas

Buvo žmogus

Tarp žydinčių

Rojaus sodų.

***

Esu

Labai arti savęs,

Ties savo šuliniu

Palenkęs galvą.

Ir savas kraujas

Laša nuo manęs,

Netyčia

Sielai dalgį įsileidus.

***

Vaikystė

Kvepia vėju

Mamos skalbiniai.

Tarp baltų obelų

Baltos virvės.

Ir gyvenimas

Baltas tarp jų,

Nesuraižytas

Suodinais kirčiais.

***

Kai vartus pravėriau,

Topolio viršūnėj

Lyg nelaimės ženklą

Varną išgirdau.

Vakaras kalbėjo

Seną "Tėve mūsų",

Be kasdienės duonos,

Esančios jame.

***

Kai nebeliks sodybų

Ir Rūpintojėlių,

Bus daug rugių,

Daug duonos

Ir dangaus.

Tai plačiai girdėsis

Gyvulių bliovimas,

Tai toli matysis

Pabaiga žmogaus.

***

Mus

Kiekvieną atsivers

Lyg knygą,

Perskaitys

Ir pasibrauks joje.

Mėlynai,

Kas dangui priklausytų

Ir juodai,

Kas pragarui, deja.

***

Jau

Seniai nebegaunam

Atvirukų, laiškų.

Jeigu kas ir parašo -

Pilnas lapas bėdų.

Susieit nebemokam

Be progos, paprastai,

Jei visus ir sukviečia -

Su vainikais tiktai.

***

Ir į pačią

Ilgiausią kelionę,

Iš kurios

Vėlėmis sugrįžtama,

Palydės mus

Eilėraščio žodis,

Smėlio sauja

Užspausdamas burną.