Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2010 balandžio 28d. Nr. 6 (102)

 


Pradžia

Komentarai

Kultūros ženklai

Kūryba

Šilainė

Kalendorius

Archyvas

Kontaktai


 

Balandžio mėnesio kultūros naujienos

Planuojami kultūros renginiai


            

            

    

 


 

 

Kraštotyros dešimtmetis – paminėtas prasmingu darbu

 

Jūratė Pancerova

 

2000 metų balandžio 18 dieną įkurta Šilutės kraštotyros draugija šiemet mini savo veiklos dešimtmetį. Norėta šią sukaktį paminėti prasmingai, todėl buvo nutarta organizuoti kraštotyrinių darbų konkursą moksleiviams. Draugijos nariai mokytojai Anatolijus Žibaitis ir Algirdas Červinskas pasiūlė konkurso darbų tematiką susieti su paribiu. Šilutės rajono praeitis įdomi ir sudėtinga. Dalis (Švėkšna, Žemaičių Naumiestis, Vainutas) priklausė Didžiajai Lietuvai, o kita dalis – Mažajai Lietuvai. Ilgus šimtmečius jas skyrė priklausomybė skirtingoms valstybėms. Todėl kitokia buvo jų ir ekonominė, ir religinė padėtis. Šias temas konkursiniuose darbuose ir turėjo nagrinėti moksleiviai.

 

Vėliau, svarstant galimas konkursinių darbų temas, kilo mintis pakviesti konkurse dalyvauti visus norinčius, neapsiriboti tik moksleivių auditorija. Konkurso darbų tematiką taip pat nuspręsta išplėsti. Ir net leisti konkurso dalyviams pasirinkti artimiausią jiems temą. Buvo siūlomos tokios temos:  „Mano šeimos istorija“, „Aš čia gyvenu (kaimo, miesto, gatvės ar net namo istorija)“, „Krašto gyventojų tradicijos ir papročiai“, „Paribio gyventojų bendravimo ypatumai“, „Klaipėdos krašto senbuvių atsiminimai“, „Šio krašto žmonių pavardės ir vardai“, „Krašto gyvenamų vietų pavadinimai ir jų prasmės“ (paaiškinimai gali būti ir pačių autorių sugalvoti) arba savo sugalvota tema.

 

Darbų forma taip pat buvo siūloma labai įvairi. Tai galėjo būti: rašinys, esė, apsakymas ar referatas fotografijų ciklas pasirinkta tema (pvz.: šeimos albumas, atskleidžiantis šeimos istoriją; nuo 10 fotografijų, tiek, kiek reikia temai atskleisti), filmuota medžiaga (pvz., 15-20 min. DVD filmas apie tradicinę šventę ar nufilmuotas seniausios (-sio) kaimo gyventojos (-jo) prisiminimai), dailės darbai (pvz., miesto architektūrinių paminklų ciklas, šeimos narių portretai, atspindintys jų charakterį ar pomėgius; 7-10 piešinių). Konkurso pavadinimui geriausiai tiko žymiausios mūsų krašto rašytojos Ievos Simonaitytės knygos „O buvo taip...“ žodžiai. 2009 m. spalio mėnesį kraštotyros darbų konkursas buvo paskelbtas rajoninėje spaudoje ir internete. Darbus pateikti reikėjo iki 2010 metų kovo 15 d.

 

Konkursui buvo pateikti 23 darbai, iš jų: 16 pavienių autorių darbai ir7 darbai, parengti autorių grupės. Iš viso konkurse dalyvauja 48 dalyviai. Aktyviausi, žinoma, buvo moksleiviai. Darbus konkursui pateikė Šilutės pirmosios ir Vydūno gimnazijų,  Kintų vidurinės mokyklos, Šilutės Pamario, Degučių ir Gardamo pagrindinių mokyklų moksleiviai. Konkurso organizatorius maloniai nuteikė tai, kad konkurse norą dalyvauti pareiškė ir suaugusieji. Savo darbus pateikė Angelė Rauktienė (Šilutės r.), Kristina Šveikauskienė (Šilutė), Dalia Jurjonaitė–Agintienė (Šilutė), Povilas Pukys (Vilnius), prof. Aleksandras Vitkus, istorikas Chaimas Bergmanas (Kaunas).

 

Sudaryta komisija, susipažinusi su konkursiniais darbais, nutarė, kad konkursui darbai pateikti labai įvairūs ir nelygiaverčiai, todėl nebus renkamas geriausias darbas. Įdomiausi darbai bus skelbiami rajoninėje spaudoje. Jie skirtingi tematika, pateikimo forma, apimtimi bei turiniu. Visus darbus galima suskirstyti temomis: miesto, kaimo, bendruomenių istorijos, giminės, šeimos, personalijų atsiminimai, pasakojimai apie juos, dailės ir projektiniai darbai. Daugiausia darbų gauta rašinio forma - 11.

 

A.Rauktienė, panaudodama istorinius faktus ir įvykius, vykusius tuometinėje Šilokarčemoje, parašė  apysaką. Įdomu tai, kad ją parašyti paskatino piešiniai, atrasti restauruojant verandą buvusio arklių pirklio Rittens name (dabar muziejus). Apysaka pavadinta romantiškai „Raudona rožė reiškia meilę“, o joje papasakota istorija susieta su realiais žmonėmis, gyvenusiais XIX amžiaus Šilokarčemoje.

 

Mantas ir Tadas Grigaliai nuoširdžiai ir betarpiškai papasakojo savo Knygnešių gatvės istoriją. Pirmiausia broliai ieškojo savo gatvės pavadinimo reikšmės. O tai paskatino domėtis ne tik savo gatvės, bet ir miesto, krašto istorija. „Kai skaitome žodžius: Prūsija, Tilžė, Mažoji Lietuva, Kuršių marios, apima malonus jausmas, kad visi tie žodžiai susiję su mūsų kraštu. Smagu skaityti apie jį ir žinoti, kad yra vilniečių ar kauniečių, kurie nėra matę mūsų jūros ar marių. Mes manome, kad tą jausmą galime pavadinti tėviškės meile“, - rašo Mantas ir Tadas.  Tai naujos šilutiškių kartos požiūris į dabar jau ir jų krašto, miesto istoriją.

 

Kiti rašiniai pasakoja kaimo, šeimos, giminės istorijas. P.Pukys atsiuntė liuteronų sakytojo Martyno Pukio sūnaus Jokūbo Pukio (1895-1993) atsiminimus. Įžengęs į 90-ąjį savo amžiaus dešimtmetį J.Pukys pradėjo užrašinėti asmeninius prisiminimus. Jie išliko jo ranka užrašyti. Juose būdinga to arealo tarme aprašomi caro ir kaizerio imperijų parubežyje ūkininkavusių lietuvininkų liuteronų šeimų gyvenimas, jų buitis ir papročiai. P.Pukys pateikė keletą ištraukų iš J.Pukio atsiminimų sąsiuvinių.

       

K.Šveikauskienė papasakojo savo senolio tautodailininko Aleksandro Mockaus gyvenimo istoriją „Mokėti džiaugtis gyvenimu...“ Sudėtingo ir įdomaus likimo žmogus, nors likimas ne visada buvo palankus, bet  ir tada Aleksas neprarado  optimizmo ir gyvenimiškos išminties. Liaudies meistro (tuomet, dabar tautodailininko) A.Mockaus medžio drožiniai  buvo eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir parodose: Kanadoje, Švedijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir kt. K.Šveikauskienė prisiminė, jog 1968 m. minint A.Mockaus 80 metų sukaktį Šilutės kraštotyros muziejuje renginio svečiai jo klausė: ,,Kaip mokėjote gyventi, kad iki tokio gražaus amžiaus išsaugojot gerą atmintį, klausą ir protą?“ Jubiliatas atsakė: ,,Reikia mokėti džiaugtis gyvenimu ir mylėti visa, kas gyva“.

             

Kintų vidurinės mokyklos mokinės aštuntokė Eglė Kuršaitytė ir dešimtokė Ieva Macikaitė atsiuntė rašinius „Mano šeimos istorija“. Mergaitės rinko medžiagą, vartė šeimos albumus, apklausė savo šeimos narius. Viena iš autorių rašinio pradžioje rašo: „Pasirodo, nedaug težinau. O kad sužinočiau, reikia nemažai laiko skirti ne tik mano, bet ir tėvų, tetų, dėdžių... Kaip tik jo visiems stinga. Šįkart verčiu tik kelis savo šeimos istorijos puslapius.” Malonu skaityti, kad dalyvavimas konkurse mergaitėms buvo paskata ir toliau domėtis, pildyti šeimos, giminės istoriją: „Šeima, giminė. Aš – dalelė, daug ką iš jų paveldėjusi, susieta kraujo ryšiu ir kažkuo nematomu. Tai - giminystės jausmas. Kad jis būtų kuo tvirtesnis, pasidomėsiu (pradžia padaryta!) ir versiu senus savo šeimos, savo giminės istorijos puslapius.“

        

Prof. A.Vitkus ir gidas-istorikas Ch.Bergmanas konkursui atsiuntė darbą „Šilutės rajono žydų bendruomenės žūtis Antrojo pasaulinio karo metais“ apie Šilutės rajono holokausto paminklus. Autoriai aplankė holokausto paminklus ir žudynių vietas Šilutės rajone, atsiradusias po Antrojo pasaulinio karo ir darbe įvertina jų prieinamumą žmonėms, paminklų būklę bei žudynių eigą. Darbe panaudota ne tik mums prieinama lietuviška literatūra, bet ir iki tol neskelbti duomenys iš rankraščių: iš Esther Herschman-Rechtshafner (Izraelis) rankraščio „Švėkšna: mano miestas“ („Sveksna: Our Town“  - anglų k.),  JAV Respublikonų partijos Pensilvanijos komiteto nario, buvusio Švėkšnos gyventojo Samuelio Ošerovičiaus-Sherrono liudijimai ir kt.

         

Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai konkursui parengė fotografijų ciklą „Mūsų mokytojai – krašto šviesuoliai“ bei pasakojimą skaidrėse „O tuo metu mano gimtinėje...“. Šios gimnazijos gimnazistai sukūrė ir filmą „Šilutė nuo XVI iki XXI amžiaus“. Tiesa, filmas nebuvo sukurtas specialiai šiam konkursui. Jis jau buvo demonstruotas ir įvertintas kituose konkursuose.

 

Šilutės pirmosios ir Vydūno gimnazijų moksleiviai parengė bendrą projektinį darbą „Jie kūrė mūsų kraštą...“, kuriame siekiama „supažindinti ir informuoti krašto gyventojus apie senųjų čia kažkada gyvenusių žmonių amžinojo poilsio vietas. Ypač svarbu  atkreipti jaunimo dėmesį į krašto kultūrinį-istorinį paveldą, skatinti jį saugoti bei prisidėti prie jo išlikimo“.

        

Pamario pagrindinės mokyklos 6-8 klasių moksleiviai konkursui pateikė rašinių, skaidrių bei dailės darbų.

         

Žinoma, čia negalime aptarti kiekvieno darbo. Kaip jau galėjote įsitikinti, darbai labai įvairūs ne tik savo turiniu, bet ir atlikimo forma. Tad kviečiame visus dalyvauti konferencijoje, kuri vyks gegužės 1 dieną, šeštadienį, Šilutės seniūnijos salėje. Renginys prasidės 10 valandą.
 

Ateikite ir patys galėsite susipažinti, įvertinti konkurso darbus. Galbūt ir Jums tai bus paskata pradėti rašyti savo šeimos, giminės istoriją!

 


                                                              "Šilainės sodas"  ©  2010 m.