Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2010 liepos 28d. Nr. 12 (108)

Ir patys praturtėjo, ir kitiems davė

Saulius SODONIS

Po prasidėjusios medicinos reformos viešoji įstaiga Švėkšnos psichiatrinė ligoninė tapo Klaipėdos ligoninės (buvusios Jūrininkų) Švėkšnos departamentu. Čia ir toliau gydomi pacientai turintys įvairių dvasinių problemų. Čia nuo liepos vidurio iki praėjusios savaitės pabaigos vyko Klaipėdos dailininkų pleneras. Jo metu žinomi krašto dailininkai ne tik susipažino su šiuo miesteliu, tapė įvairius jo vaizdus, bet ir nemažai bendravo su ligoninės pacientais, mokė dailės paslapčių, kartu tapė – vyko savotiška dailės terapija.

Pradžia prieš 14 metų

Penktadienį griaudint perkūnijai bei lyjant smarkiam lietui vyko šio plenero darbų pristatymas bei jo aptarimas. Jis buvo surengtas ligoninės salėje, į kurią susirinko ne tik ligoniai, bet ir nemažai personalo. Jame dalyvavo ir Klaipėdos ligoninės vyriausias gydytojas Jonas Sąlyga, šio departamento vedėjas Artūras Mažrimas. O taip pat Dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Sakalauskas.

Jis susirinkusiems papasakojo, kad Klaipėdos dailininkų ir Jūrininkų ligoninės bendradarbiavimas prasidėjo prieš 14 metų. Per tą laiką daugelis šios ligoninės sienų pasipuošė šio krašto kūrėjų darbais. Tačiau iki šiol tai buvęs tik draugiškas neakivaizdinis bendravimas, todėl kai buvo pasiūlyta surengti plenerą Švėkšnoje į šį kvietimą buvo mielai atsiliepta. Tiesa, kaip vėliau sakė čia porą savaičių gyvenę ir kūrę dailininkai, vykstant buvo ir šiokių tokių nuogąstavimų – buvo ir įtampos. Tačiau ji išnyko pabuvus čia keletą dienų ir pabendravus ir su nuoširdžiu personalu, ir su ligoniais.

Po sveikinimo žodžių, kuriuos tarė vyriausias gydytojas J.Sąlyga, ir po padėkos raštų įteikimo klaipėdiečiams dailininkams Virginijai Giniotytei, Renatei Lūšis, Simui Žalnierauskui, Romenai Kačinskaitei, Rūtai Mieliauskaitei ir Daliai Kirkutienei neilgą koncertą parodė šios ligoninės pacientai. Nors po žaibų prieš pat koncertą ir neliko elektros, o tuo pačiu akomponuojančios muzikos, kas šiek tiek išmušė jo dalyvius iš vėžių, tačiau pasirodymas buvo be galo nuoširdus: pačių kurti eilėraščiai buvo skaitomi ir dainuojama. O kai pasigirdo žinoma daina „Kaip žydėjimas vyšnios“ visa salė įsijungė į ją su didžiausiu pasimėgavimu.

Nepaprastai šviesūs įspūdžiai

Po šio koncerto čia gyvenę ir kūrę dailininkai pasidalino savo įspūdžiais. Iš ties daugelis nerimavo važiuodami į Švėkšną, juo labiau, kad ne vienam ji ir tekelia su šia ligonine susijusias emocijas. Tačiau jau po kelių dienų įtampa nuslūgo ir jie pasijuto čia labai jaukiai. Tam puikias sąlygas sudarė šio departamento personalas, kuris skyrė atskirą skyrių, kurį svečiai ir taip ir pavadino.

Viena plenero dalis – buvo bendras darbas kartu su čia besigydančiais žmonėmis. Dailininkai labai džiaugėsi bendravimu su jais bei galimybe jiems atrasti naujų sugebėjimų. Ypatingai tuo žavėjosi, o gal net savyje pedagogės (gal gydytojos?) talentą atradusi V.Giniotytė, kuri suprato, kad gali būti ir dailės terapija, kuri padeda šiems jautriems žmonėms nugalėti save. Kartu su kitais kolegomis ji paryrė daug atradimo džiaugsmo bendraujant su ligoniais. Dailininkai pasakojo, kaip ligoniai pamažu įsidrąsindavo ir padarė labai įdomių darbų. Buvo ir nemažai pajuokavimų, kurie jiems padėdavo artimiau pabendrauti su savo „mokiniais“. Pavyzdžiui, pasakymas, kad jie yra „priplaukę“ dailininkai, buvo lyg raktas į greitesnį ir artimesnį bendravimą. Buvo pajuokavimų ir apie baltą arklį, kuris iš tiesų yra šios ligoninės „inventorius“.

Šiuo vykusiu pleneru džiaugėsi ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, kuris tuojau pat ėmė svajoti, kad tokie plenerus būtų galima įtraukti ir visą miestelio bendruomenę. Tokių planų galimybės ateityje neatmetė ir šio sumanytojai, Klaipėdos ligoninės vadovai bei patys dalininkai.

Jie taip pat labai buvo patenkinti, kad pavyko šiame mietelyje pabūti ir pabendrauti su jo žmonėmis. Kaip sakė dailininkė D.Kirkutienė, ji ne kartą yra čia buvusi, tačiau tik dabar, čia pagyvenus, apie Švėkšną sužinojusi tiek daug, kad ir pati galėtų apie jį pasakoti. Tai didele emocinė patirtis, kurią jie bandė perteikti savo darbuose, kurių po keletą paliko šio plenero rengėjams.

Bendras darbas: jį vertina plenero uždarymo dalyviai.

Klaipėdos ligoninės vadovas J.Sąlyga ir dailininkė D.Kirkutienė demonstruoja ligonių sukurtą darbą.

D.Kirkutienė prie "Švėkšnos tvenkinio".

V.Giniotytė.

S.Žalnierauskas plenere tapė senoviškai - aliejiniais dažais.

R.Lūšis ir jos pievų gėlės.

Atminčiai po ligoninės kieme augančiu ąžuolu plenero dalyviai bei jo rengėjai nusifotografavo.

Savo pasirodymui pacientai labai kruopščiai ruošėsi ir puikiai net be muzikos pasirodė.