Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas
Projektą remia:
2010 spalio 27d. Nr. 18 (114)
|
|
|
| Leidinys pamario krašto kultūrai | |
|
2010 spalio 27d. Nr. 18 (114) |
|
|
|
|
|
Keletas štrichų apie Jociškius ir Teodorą Zudnachovijų |
|
|
Jociškiai tai buvusio dvaro pavadinimas. Kažkada pagrindiniai jo pastai buvo Minijos upės kilpoje netoli Kintų. Greičiausiai mažai kas jį šiandien prisimintų, jei ne kitas garsus dvarininkas Ernstas Vilhelmas Berbomas (Ernst Wilhelm Beerbohm), kurio dvaras buvo netoliese, Muižėje, ant Kuršių marių pakrantės. E.V.Berbomas. 1832 metais parašė nedidelį kūrinį, kurį pavadino Kai kurios žinios apie Jociškius, jų ankstesnius savininkus bei palikuonis. Jame jis aprašė šį dvarą ir jame nuo XVII a. gyvenusius Hamburgerių keturių kartų giminę. Kur jis sėmėsi duomenų ir kaip jam sekėsi bendrauti su kaimynystėje esančiais dvaro savininkais, šiandien kol kas nėra aišku. Tačiau iš šios kronikos labai nemažai galime sužinoti apie čia gyvenusius žmones, jų giminystės ryšius su vėliau garsiais ir nemažai kultūrai nusipelniusiais žmonėmis. Taip pat galima šiek tiek plačiau įsivaizduoti to meto krašto ekonominę ir socialinę aplinką.
Šita Muižės dvaro savininko parašyta kronika išliko. Šiandien jos originalas saugomas nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekos rankraščių skyriuje. Čia šitas kūrinys pateko su kitais Šilutės dvaro savininko Hugo Šojaus (Hugo Scheu) rankraščiais. Istorijos mėgėjas ir krašto praeities žinovas H.Šojus kažkokiu būdu įsigijo šią kroniką.
Apie Jociškius šiandien reikia kalbėti būtuoju laiku, nes šiandien net jo vietą atsekti sunku. Pasibaigus kronikoje aprašomiems tiesioginių Hamburgerių giminės palikuonims, dvaras (ekonominis vienetas, su žemėmis, gyvuliais ir, žinoma, pastatais) pradėjo eiti iš rankų į rankas. Antrojo pasaulinio karo metu jis jau stovėjo apleistas ir tuščias. O po karo jį kažkas padegė ir visiškai supleškino. Vėliau jo liekanas į šias vietas po karo atsikėlę žmonės išsinešiojo. Šiandien buvusio dvaro vietą Minijos upės senvagės pakrantėje galima bandyti atsekti iš didžiulių medžių - vikšnų.
Šitą kroniką Vokietijoje išleido ir savo piešiniais papuošė Pamario krašto palikuonis Ačibaldas Bajoraitis. Išvesta į lietuvių kalbą ji pasirodė 1993 metų vasario mėnesio Metų žurnale. Apie kroniką, Jociškius ir joje gyvenusius žmones įžangą parašė Domas Kaunas.
Šiais metais Kintai mini 470 metų jubiliejų. Planuodami metų darbus ir būsimus jubiliejinių metų renginius, Kintų Vydūno kultūros centro darbuotojai pabandė prisiminti visus su Kintais susijusius asmenis, vietoves. Taip rudenį, jungiantis į Europos paveldo prisiminimui skirtas dienas, buvo suplanuota prisiminti ir apie Jociškių dvarelį bei buvusius jo valdytojus ir gyventojus. Dvaro kroniką kintiškiai davė paskaityti rusniškiams. Simas Knapkis jau buvo parašęs keletą istorinių tekstų, kuriuose kartu su bendraminčiu Robertu Januška ir suvaidino.
Simas Knapkis užsidegė mintimi naujam gyvenimui prižadinti istoriją apie Jociškius. Jis įsigilino į E.V.Berbomo tekstą ir pabandė rasti dramaturgijai labiausiai tinkamą personažą ar epizodą, nes tiesiogiai teatrui nelabai kas tiko. Patraukliausias S.Knapkiui pasirodė Teodoras Zudnachovijus, Johano Hamburgerio sūnėno, aprašytas personažas. Be to, labai dramaturgiškai pasirodė kronikoje aprašytas epizodas, kai Teodoras naktį išsikasė tik ką palaidoto savo brolio Karvaičių kunigo Dovydo Gotfrido Zudnachovijaus palaikus ir per užšalusį Kuršių merių ledą parsitempė karstą į dvaro koplytėlę Suvernų kapinėse: čia Amžinam poilsiui ir palaidojo brolį. Tai nepraėjo be pasekmių ir teko gan smarkiai ginčytis su Karvaičių kaimo žmonėmis, kurie greitai pasigedo mylimo kunigo palaikų.
Kaip pasakojo S.Knapkis, norėdamas geriau suprasti to meto atmosferą, jis plačiau įsigilino į to meto istoriją. Tai jį atvedė prie Prūsijos karaliaus Fridriko Didžiojo. Ši didelė ir daugialypė asmenybė ir jo darbai bei kūryba (jis kūrė muziką) atvėrė raktą į kūrinį, kurį jis pavadino Naktis Jociškių koplytėlėje. Teodoras Zudnachovijus kovėsi beveik visą Europą apėmusiame Septynerių metų kare, vėliau dirbo raštininku Rusnėje: tuo metu tai buvo labai garbingos pareigos. Šie įvykiai formavo savitą jo asmenybę ir nulėmė daug jo veiksmų bei požiūrių. Ir ne veltui griežtasis Amburgeris, kaip tuomet buvo vadinamas Johanas Hamburgeris, mirdamas testamentu Jočiškių dvarą kaip tik Teodorui ir paliko.
Šiame monospektaklyje Teodoro Zudnachovijaus vaidmenį labai nuoširdžiai ir šiltai Kintuose suvaidino Robertas Januška. Veikalą režisavo rusniškė Daiva Plikšnienė.
|
||
"Šilainės sodas" © 2010 m.
