Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2010 gruodžio 22d. Nr. 22 (118)

 


Pradžia

Komentarai

Kultūros ženklai

Kūryba

Šilainė

Kultūros naujienos

Archyvas

Kontaktai


Žiemos ir Kalėdų vaizdai

Planuojami kultūros renginiai


            

            

    


Dalia Žibaitienė

Pavargusi pūga sustingo –

per visą žemę šiąnakt sninga,

nuo ryto sninga tyluma,

apgaubia tėviškę žiema.

Balti takai –

tik vienos pėdos:

tikriausiai artinas Kalėdos.

                 ******

Kai rytą dar miegant

zylutė pabeldė –

atmerkiau akis:

ant balto nesutrypto sniego

sužibo

tikėjimas, meilė, viltis.

                  ******

Kaip baltai užklojo,

kaip baltai

lengvo dangaus pūko

patalai...

šoko ir nurūko

iš aukštai,

pasiųsti į žemę angelai

                  ******

                      Palergonija

Ant lango palergonija

tarsi iš Hesės žinomo romano,

tik jau nubirusiais žiedais...

Ir ką ji mano

taip atkakliai į saulę besistiebdama?

Už lango baltuoja žiema

ir pumpurų nekrauna.

Ji savo stiebą liauną

viltimi maitina.

Kas sėlina į ją – nežino,

atmintyje dar žydi

raudonais žiedais

ant lango

jaunutė palergonija...

       

Teresė Liorenčinė

 

Kalėdų naktį

 

Dangus prie žemės priartės...

Kiekvienas lauks savo žvaigždės.

Kalėdų naktį stebuklingų.

Vaikystės takas grįžti kvies...

Širdis vėl bus pilna vilties

Kalėdų naktį stebuklingą.

Giesmė ligi dangaus nuskries...

Dangus prie žemės priartės...

Ramybės, laimės palinkės

Kalėdų naktį stebuklingų...

 

Vaikų giesmės

 

Jau Kalėdines giesmes gieda

Vaikai balsais angelų...

Per audrą, per tamsą ir sniegą

Ji kyla lig dangaus, lig žvaigždžių.

 

Vėl širdis kūdikystę sapnuoja...

Metų virtinė dingsta staiga.

Vėl žemė stebuklais alsuoja

Ir skamba vaikystės giesme.

 

 

Šalna

 

Pamylėjo šalna

Baltą beržą

Ir auksu išpuošė kasas,

O beržas, apsvaigęs

Iš džiaugsmo ir meilės,

Saujom žarstė auksines monetas...

O šalna

Rasomis ašaroja,

Ji tokia netikra ir šalta.

Stovi beržas apsvaigęs iš meilės,

O šalnos jau šalia nebėra...

 

Tokia diena

 

Tokia diena...

Lyg dievo dovana

Išplaukusi iš rūko

Iš užmaršties,

Iš praėjusios vasaros,

Iš laukimo tolių,

Palytėjusi širdį

Džiaugsmingu švytėjimu.

Tokia diena...

Dovana... Dovana...

 

 

 

Birutė Gaigalienė

 

Šalnos

 

Auksiniai lapai

Ant mano tako

Ir vis dar krinta krinta.

Rudenio tolių

Pasiilgo akys,

Jaukių, senų žibintų.

 

Per šaltą rasą

Rytas nubrido,

Paglostęs šermukšnėlę.

Sidabro siūlais

Adytas rytas,

Dangus lyg akys mėlynos.

 

Migloj į žolę

Kaštonai krinta

Rudi, šilti į delnus.

Ir tokios šviesios,

Skambančios mintys,

Tarsi pirmosios šalnos.

 

Auksiniai lapai

Ant tavo tako,

O gal jau šalnos.

Glaudžiu prie skruosto

Dar šiltą lapą,

Lyg rudenėlio delną –

 

****

 

Tau reikia žemės,

Paveldėto turto,

Kur vaikšto protėvių

Balti šešėliai.

Ten gera grįžti,

Laužą užsikurti,

Virš stogo

Vakaro dangus pamėlęs.

 

Man debesų baltų

Šviesos užtenka,

Paukščio giesmės virš pievų

Ankstų rytą.

Ir tolimo,

Seniai matyto kranto,

Ant mielo skruosto

Spindulio saulytės.

 

Mano palikimą

Kažkas prauliojo.

Ten gal nebegrįžta

Protėvių šešėliai.

Tėviškė nuo kalno

Baltu bokštu moja,

Virš linų lauko

Sidabro debesėliais.

 

Bernardas Brazdžionis

 

Artojų malda Kalėdų Kristui

 

Juoda naktis. O žemėj balta, balta ...

Nuo Mūšos lig Šešupės spindi žvaigždės.

Pro naktį didelę, pro juodą ir pro šaltą

iš tolimų skliautų šviesi giesmė ataidi.

 

Ir klauso jos laukai, kalnai ir kloniai,

ir girių gelmės ją kaip ryto gandą girdi,

ir iš pilkų, beprasmiškų dienų kelionės

giesmės aidan pabudę šaukia širdys - - -

 

- Mes be Tavęs, Kalėdų Kristau, pūgą,

mes be Tavęs tiek metų žiemą salom, -

tegu paliaus čia šiaurės vėtros stūgaut,

tegrįš pavasaris į mūsų vargo šalį ...

 

Kalėdų Kristau, laimink mūsų pirmą vagą,

palaimink grūdą, kritusį į juodą žemę,

te Tau, kaip žvaigždės, prakaito lašai mūs dega,

te iš Tavęs auksinės varpos derlių semia.

 

Palaimink protėvių kapų kalnelį šventą,

ir naštą knygnešių, ir ištremtųjų kančią,

ir amžių palikimo didį testamentą,

ir kruvinas rankas nuo darbo ir nuo pančių...

 

Palaimink, Kristau, jauną žalią gojų,

ir pagriovėlio baltąją ramunę,

ir baudžiavoj parpuolusį artoją,

ir amžių amžiais gyvą panemunę!

 

Palaimink, Kristau, dobilo atolą,

gera ranka paglostyk kviečio varpą brandžią,

pjūties gubų ledai teneužpuola,

ir iš pastogės nebaidyk baltų balandžių...

 

Palaimink, Kristau, mūs žiemkenčių sėją,

ir duonos daigo te pikta šalna nešaldo,

sodybas saugok nuo pagairių ir nuo vėjo, -

išgirsk, Kalėdų Kristau, mūsų maldą.

 

- - - Ir klauso jos laukai, kalnai ir lankos,

ir girių gelmės ją kaip ryto gandą girdi, -

ir Dievo Kūdikis viršum namų, viršum visų laukų

ir tyliai laimina visų artojų širdis... [ištiesia ranką

Kristinos Blankaitės atvirukai.

 


 

 
Atgal...

                                                                                                "Šilainės sodas"  ©  2010 m.