|
Kuo H. Šojus džiaugtųsi
šiandien?
Šį retorinį
klausimą minint Šilutės miesto mecenato Hugo Šojaus (Scheu) 165 ąsias
gimimo metines prie jo kapo šį ketvirtadienį iškėlė Šilutės 1- osios
gimnazijos mokytoja Vaida Galinskienė.
Atsakymų į jį pamėgino paieškoti Šilutės
muziejaus istorikas Darius Barasa ir Šilutės 1 osios gimnazijos direktorė
Laima Spirgienė.
Pirmasis, iš pradžių trumpai priminęs apie
dvarininko H. Šojaus atsiradimo Šilutėje aplinkybes ir jo veiklą, vėliau
savo kalboje tarsi iškėlė naują klausimą: ar mes, šilutiškiai, viską
padarėme, kad miesto mecenato pėdsakai Šilutėje neprapultų po storu
istorijos dulkių sluoksniu?
Muziejaus istorikas prisiminė, kaip prieš 20
metų, kai Lietuva iš naujo įkvėpė laisvės, šilutiškiai su dideliu užsidegimu
ėmėsi tvarkyti H. Šojaus palikimo dvaro ant Šyšos upės kranto. Deja,
vėliau tas entuziazmas pamažu blėso, ir šiandien dvarvietėje turime tuos
pačius griuvėsius, kaip prieš 20 metų, su kiek padažytu pagrindinių rūmų
fasadu
Šilutės 1 osios gimnazijos, kuri kartu su
muziejumi ir miesto seniūnija rūpinasi H. Šojaus kapaviete senosiose dvaro
kapinaitėse, direktorė L. Spirgienė savo kalba H. Šojaus 165 ųjų gimimo
metinių minėjimui suteikė šiek tiek šviesesnių spalvų. Jos nuomone, miesto
mecenatas tikrai turėtų džiaugtis, iš amžinybės aukštybių matydamas, kaip
gimnazistai domisi jo gyvenimu ir veikla, lygiuojasi į jį savo darbais.
Minėjimo dalyviai padėjo ant H. Šojaus kapo
gėlių, uždegė žvakučių. Trumpą meninę programėlę parodė Šilutės 1 osios
gimnazijos folkloro ansamblis (vad. Giedrė Pocienė).
Vėliau muziejuje miesto visuomenei buvo
pristatyta elektroninė katalogo Hugo ir Eriko Šojų archeologijos rinkinys
versija.
|
