![]() |
|
Leidinys pamario krašto kultūrai | |
2007 sausio 16 d. Nr. 2 (25) |
|
Pradžia | Kalbos kertelė | Kultūros ženklai | Kūryba | Šilainė | Kontaktai |
|
||
---|---|---|
Darius BARASA |
||
|
||
Vieškelių tiltai Šilokarčemos apskrityje. |
||
Pranešimas
Rusnės konferencijai
|
Šiemetinė Rusnės
konferencijos tema privertė ir tuo pačiu sudarė progą pasidomėti visiškai
primirštais, tačiau svarbiais regiono istorijai komunikacijos ir susisiekimo
klausimais, kuriuos paprastai tyrinėtojai linkę apeiti (atvirai sakant, ir
aš pats, jei ne ši konferencija, tikriausiai niekad nebūčiau savo noru
prisėdęs prie panašių klausimų gvildenimo). Apžvelgti Šilokarčemos
apskrities tiltų tinklą paskatino ne taip seniai akiratin patekusi XIX a.
byla iš Šilokarčemos dvarininko Hugo Scheujaus archyvo. Iki tol keliolikos
puslapių byla, neįsigilinus į jos turinį, paprasčiausiai praslysdavo pro
akis, nors jos pavadinimas skamba išties įspūdingai: Kadastras tų
Šilokarčemos apskrities tiltų, kelių, pylimų, kanalų ar nutekamųjų griovių,
šliuzų ir kitų panašių įrengimų, kuriuos išlaikyti arba įrengti turi
valstybė (Domäne Fiskus), arba kuriems ji teikia nemokamai arba tik iš
dalies mokamai medieną statybai. Deja, tenka apgailestauti, kad šiame XIX
a. 7 dešimt. registre yra surašyti vien tik tiltai ir, kaip vėliau paaiškės,
net šis tiltų sąrašas yra nepilnas. Tačiau verta pažymėti, kad registras
teikia svarbius duomenis apie į sąrašą įtrauktus tiltus, būtent: nurodomas
tilto ilgis, plotis, aukštis, pastatymo ar remonto metai, tiksli
lokalizacija, valstybės ir kaimo bendruomenių įsipareigojimai tilto statybos
bei remonto atveju. Taip pat reikšminga yra tai, kad šis registras teikia
duomenis iš tų laikų, kai apskrityje dar nebuvo prasidėjęs vieškelių tiesimo
vajus (jis prasidėjo nuo
Tiltas visada buvo
sausumos kelio dalis, jungianti kelią per upę ar daubą ir pan. Tad
priežastis tiltui atsirasti visada buvo kelio linijos suformavimas arba,
paprasčiau tariant, pirma kelias, ir tik po to tiltas. Neišvystyta
Šilokarčemos apskrities kelių tinklas tiesiogiai lėmė menką tiltų sistemą
krašte. XIX a. pirmoje pusėje, išskyrus kelią Tilžė-Klaipėda, kuris apie
Kintų precentorius
Albertas Fuellhaase savo
1851 m. buvo įsteigta
pašto karieta atkarpai Šilokarčema-Rusnė, tačiau tuomet tarp šių kaimyninių
vietovių vieškelio nebuvo. Dėl to susisiekimas vyko daugiausia vandens
keliu. Tačiau ankstyvą arba vėlyvą žiemą, vadinamuoju šaktarpio
laikotarpiu, kuomet vandenį dengdavo eižėjantis ledas, susisekimas
nutrūkdavo irgi kelioms savaitėms. Tokiu atveju paštas buvo perduodamas per
upę įtemta virve. Vieškelis iš Šilokačemos į Rusnę buvo nutiestas tik apie
Koks menkas anuomet buvo apskrities kelių, tuo
pačiu tiltų, išvystymo lygis, parodo nuo XIX a. aštunto dešimtmečio
prasidėjęs kelių tiesimo bumas. Per 3 paskutiniuosius XIX a. dešimtmečius
(iki
Kiek gi buvo vieškelių tiltų iki prasidedant masiškam plentų tiesimui, ir kur juos galima lokalizuoti? Žinome, kad iki tol egzistavo keletas pagrindinių vieškelių, būtent, Tilžė-Klaipėda, Šilokarema-Rusnė, Šilokarčema-Kulėšai (link I klasės muitinės), Verdainė-Pašyšiai (link Katyčių muitinės). Tad šiuose paminėtuose vieškeliuose ir reikėtų pirmiausiai ieškoti tiltų, juolab, kad šiuos kelius kirto ne viena upė. Tokiu atveju labai praverčia minėtas XIX a. 7 dešimtmečio tiltų registras. Pastarojo sąraše nurodyti 23 mažesni ar didesni tiltai, iš kurių daugiau negu pusė 14 tiltų - buvo Šilokarčemos-Rusnės kelyje. Svarbu pažymėti, kad registre tiltai yra sunumeruoti pagal statybos fondo numerį nuo 1 iki 39. Deja, šiame eiliškume žiojėja didelė spraga nuo 9 iki 25, taigi iškrinta 15 objektų. Jokių lapų išplėšimo žymių registre neaptikta, todėl dabar sunku pasakyti, ar vieškelio tiltų apskrityje buvo 39, nes galėjo atsitikti taip, kad tas, kuris sudarė šį sąrašą, į jį įtraukė vien tiltus. Trūkstamose pozicijose galėjo būti keliai, pylimai ar kanalai. Tad darant išvadą, galima teigti, kad, jei tiltų XIX a. 7 dešimtmetyje apskrityje buvo mažiau nei 39, tai tikrai neabejotina, kad jų buvo daugiau nei 23. Tai pamėginsime įrodyti vėliau. Palyginimui ir įdomumo dėlei galima pasakyti, kad naujausiais Šilutės kelių tarnybos duomenimis 2003 metais Šilutės rajone, kuris, beje, savo teritorijos ribomis nėra tapatus buvusiai Šilokarčemos apskričiai, yra registruota 123 tiltai. Iki šių dienų išliko 9 senieji ikikariniai tiltai. Kur lokalizuojami į XIX a. registrą įtraukti tiltai? Visų pirma reikia paminėti: 1) tiltą pašto Klaipėda-Tilžė kelyje, Verdainėje per Šyšos upę, toliau 2) tiltą Šilokarčemos turgaus ribose per Šyšą, 3) Pašyšių kaimo ribose per Šyšą, 4) Jonaičių kaimo ribose, muitinės kelyje per Šyšą, 5-7) 3 tiltai pašto kelyje, Ginšų kaimo ribose per Tenenį ir jo intaką, 8) muitinės kelyje, Tautiškių kaimo ribose per Lendrupį. Likę tiltai buvo nutiesti kelio atkarpoje Šilokarčema-Rusnė: 3 tiltai Šilokarčemos dvaro ribose (greičiausiai per Šlažų vietovę), 5 tiltai per Rupkalvių gyvenvietę ir pelkinį durpyną, 3 tiltai Šyšos kaimo ribose ir dar 3 tiltai to paties kaimo bei Antoniškių gyvenvietės ribose. Nemažą dalį paminėtų
pagrindinių tiltų įmanoma aptikti barono von Schroetterio dar
Iš registre minimų tiltų
naujais laikytini visi tiltai kelyje į Rusnę ir tiltas Tautiškių kaime per
Lendrupį. Pastraieji iškilo
Jau buvo užsiminta, kad
turimas kadastro registras teikia tiltų technines charakteristikas bei jų
matmenis. Visi į sąrašą įtraukti tiltai buvo mediniai, išskyrus 1 tiltą ties
Genšais ir 1 Jonaičiuose. Pastarieji registre apibūdinti kaip tiltai su
mūrinėmis sienomis ar pertvaromis (vok. mit massiven Steinwände).
Savo gabaritais iš kitų tiltų pirmiausiai išsiskyrė Verdainės tiltas per
Šyšą. Jo ilgis siekė bemaž
Apie čionykščių tiltų
statybos ypatumus ar architektūrą galėtų paliudyti išlikęs
Kalbėti apie tokių
medinių tiltų ilgaamžiškumą yra sudėtinga, nes mums kol kas lieka nežinoma,
kiek tilto būsenai įtakos turėdavo natūrali susidėvėjimo eiga ir, kiek
įtakojo upių potvyniai, kurie Šilokarčemos apskrityje buvo dažnas reiškinys.
Registre nurodoma, kad Verdainės tilto statybai arba remontui valstybė lėšų
turėjo skirti 1826, 1832, 33, 37, 39 ir 1842 metais. Šilokarčemos turgaus
tiltui išlaikyti lėšos buvo paskirtos 1805, 1821, 26, 31, 40 ir
Tiltai, kurie
Šilokarčemos apskrityje buvo ypatingos svarbos keliuose, vadinamuose
vieškeliuose (vok. Landstrasse) buvo statomi ir remontuojami iš valstybės
iždo. Tuo tarpu nereikšminguose apskrities keliuose buvę tiltai buvo pačių
naudotojų reikalas. Apie Jonaičių tiltą, kuris vedė prie Prūsijos-Rusijos
pasienio ir I klasės muitinės, registre rašoma, kad tilto statybos išlaidas
dengia valstybė, nes tiltas yra vieškelyje. Tačiau kol jis nebuvo
pripažintas vieškeliu, tilto statybos bei remonto išlaidas turėjo dengti
Jonaičių kaimo gyventojai. Apie Pašyšių tiltą, pasakyta, kad anksčiau anas
kelias nebuvo laikomas vieškeliu, todėl medieną turėdavo apmokėti
gyventojai. Tačiau, kai nauju vidaus skyriaus paskelbimu šiam keliui, ant
kurio šis tiltas yra, buvo suteiktas vieškelio statusas, mediena skiriama
nemokamai iš karališko miško. Nepaisant šios nusistovėjusios tvarkos,
pasitaikydavo ir išimčių. Štai Šilokarčemos turgaus tiltui, kuris iki
Šilokarčema-Rusnė vieškelio nutiesimo ( Valstybinės dotacijos tiltų statybai bei remontui registre apibrėžiamos tiesiog pažymint, kad tiltą stato valstybė arba techninės išlaidos ir medžiagos dengiamos iš valstybinio iždo, arba mediena nemokamai teikiama iš karališko miško. Tuo tarpu kaimų ar bendruomenių gyventojai, kurių ribose buvo nutiesti tokie vieškelių tiltai, privalėjo prie tilto statybos ar remonto prisidėti savo darbu (vok. Hand- und Spanndienste) bei neretai pristatyti į vietą medieną. Jeigu tiltai ėjo per dviejų bendruomenių ribas, tai jos darbus prie tilto statybos ar remonto pasidalindavo perpus. Nuo
Visi iki šiol pranešime
minėti apskrities tiltai ir toliau liko provincijos svarbos plentuose.
Žinome, kad
Apibendrinant, reikia pasakyti, kad pranešime buvo kalbėta tik apie XIX a. 7 dešimtmečio vieškelių tiltus, kuriuos statyti ir išlaikyti buvo įsipareigojusi valstybė. Tuo tarpu pasakyti, kiek buvo tiltų vietinės reikšmės keliuose bei takuose per nedidelius kanalus, griovius, ar upelius, neturint reikiamų šaltinių, kol kas yra sudėtinga. Taip pat verta užsiminti, kad tiltų trūkumą apskrityje buvo mėginama kompensuoti keltais, kurių apskrityje XIX a. vid. ir pab. veikė apie 15 (ties Šakūnais, Tatamiškiais, Rusne, Šyša, Skirvyte per Skirvytės upę, ties Uostadvariu per Atmatą, Per Minijos upę ties Minijos, Jociškių, Sakūčių ir Mockių kaimais ir kt.). Vėliau keletos jų vietoje buvo pastatyti tiltai.
|
||
Schroetterio 1796 - 1802 m. žemėlapis. |
||
|
||
Sakūčių tiltas XX amžiaus pradžioje. |
||
|
||
Sakūčių tiltas XXI amžiaus pradžioje. |
||
Atgal... |
"Šilainės sodas" © 2007 m.