Šilutės krašto lietuvių pasaulietinės kultūrinės muzikinės
draugijos. II dalis

Lina Liakšienė

Vyžių – Juknaičių draugijos 

Vyžių "Vainikas" 

1912 m. Vyžių jaunimo draugiją „Vainikas“ įsteigė M. Hofmanas–Ateivis, tapęs ir jos valdybos nariu. Jei šaltinis teisingai nurodo draugijos įsikūrimo datą, Vyžių „Vainikas“ – pati seniausia Šilutės krašte įsteigta lietuviška draugija. Kada draugija subūrė savo chorą, tikslios datos nustatyti nepavyko. Žinutės Mažosios Lietuvos spaudoje 1920 m. rodo, kad tuo metu draugijos choras jau gyvavo ir puoselėjo savo tradicijas: rengdavo žiemos ir vasaros šventes, turėjo pastovų repeticijų laiką bei vietą. Choristai repetuodavo dažniausiai šeštadieniais po pietų Stoškos namuose Vyžiuose. Kurį laiką draugijai vadovavo Jurgis Stagys.

1920 m. liepos 11 d. Vyžių „Vainikas“ surengė savo vasarinę šventę. Draugijos choras paruošė koncertą su vaidinimu (Vydūno komedija „Kur prots“). Kokias dainas atliko choras, koks buvo „Vainiko“ choro meninis lygis, žinių rasti nepavyko. 

Nuo 1920 iki 1922 m. draugijos ir choro veikla buvo gerokai apmirusi. Po ilgokos pertraukos „Prūsų Lietuvių Balse“ vėl išspausdintas skelbimas, kviečiantis draugijos narius į susirinkimą. Laukiama ir svečio iš Klaipėdos, „Santaros“ valdybos nario. Kaip matyti iš vėlesnių žinučių tame pačiame laikraštyje, posėdis įvyko. Tikėtina, kad tai buvo draugijos veiklos atgaivinimo pradžia, nes 1922 m. rugsėjo mėn. buvo surengta šventė „Vainiko“ 10-mečio jubiliejui paminėti. Šventei „pagrąžinti“ buvo pakviesti Pašyšių „Darželio“ bei Šilutės „Dainos“ choristai. Tai leidžia manyti, kad „Vainiko“ choro veikla tais metais tikrai nebuvo aktyvi. Tačiau jau tų pačių metų lapkričio 26 d. „Prūsų lietuvių balse“ pasirodžiusi žinutė skelbia, kad „vyriškiai gana stropiai veikia, susidarė savo giedotojų chorą, dainavo vakarėlio metu“. Vakarėlyje buvo parodyti du veikalai: „Lietuvos pasakėlė“ ir „Kuprotas oželis“. Dėl choro atgaivinimo ir paruošimo šventei dėkota jos dirigentui, tačiau kas tais metais vadovavo chorui, neminima. 

Apie tolimesnę draugijos ir choro veiklą nieko nežinome iki 1926 m. balandžio 24 d., kada buvo surengta pavasarinė draugijos šventė. Joje buvo vaidinama, tačiau apie choro pasirodymą neužsimenama. 

„Kadaise gyvavęs Vyžių „Vainikas“, dabar vėl atgimė, tik jau Juknaičiuose. Gal nauja dirva ir persodinimas eis į sveikatą. Kiek girdėt, „Vainikas“ nuolat daro repeticijas, ruošia savo chorą ir mano surengt visą eilę vaidinimų. Geros kloties naujoj dirvoj. J. S.“ Tokio turinio pranešimas išspausdintas 1926 m. „Klaipėdos žiniose“. 

Tais pačiais metais vietos geležinkelio stoties viršininko rūpesčiu Juknaičiuose ėmė burtis lietuvių vyrų choras. Tačiau išskyrus vienintelę žinutę „Klaipėdos Žiniose“ daugiau jokių užuominų apie vyrų chorą aptikti nepavyko. Galima daryti prielaidas, kad tai buvo bendras šaulių ir Juknaičių geležinkelio stoties darbuotojų choras. 

Šaulių sąjungos skyrius Juknaičiuose

1925 m. Juknaičiuose, be „Vainiko“ draugijos veikė ir kitos organizacijos, tarp jų – aktyvus šaulių draugijos būrys, kurį sudarė vietos gyventojai bei apylinkės tarnautojai. Šauliai turėjo savo chorą, ruošdavo minėjimus bei kultūrines programas. Pvz., 1926 m. vasario 13 d. Vyžiuose, Stoškos namuose, įvyko Šaulių būrio įsisteigimo metinė šventė. Buvo parodyti du vaidinimai: „Vagys“ ir „Inteligentas“; grojo iš Klaipėdos atvykęs karinis orkestras. Matyt, choro šauliai tuo metu dar neturėjo, nes dainos programoje neminimos.

Pašyšių lietuviškos kultūrinės muzikinės draugijos

Pašyšių "Darželis" 

Draugija „Darželis“ Pašyšiuose buvo įsteigta 1920 m. balandžio 2 d. Draugijos nariai rinkdavosi Gildės namuose arba Pašyšių mokykloje. 1920 m. „Darželis“ jau turėjo savo mišrų chorą, gebėdavusį dainuoti „keturiais balsais“. Žinoma, kad draugiją įsteigė bei chorui vadovavo Edvardas Simaitis, tais metais mokytojavęs Pašyšiuose. Choras aktyviai ir reguliariai repetuodavo, dainomis ir vaidinimais papuošdavo draugijos susirinkimus, rengdavo šventes, lietuviškus vakarėlius, koncertuodavo. Nuo 1922 m. gegužės 13 d., šalia mišraus draugijos choro, įsisteigė ir vyrų choras. 

1921 m. birželio 10 d. įvyko pirmoji draugijos metinė šventė. Šventė prasidėjo giraitėje, vėliau buvo tęsiama Gildės namuose. Šventės metu dainavo „Darželio“ choras, grojo pučiamųjų instrumentų orkestras. 

1922 m. gruodžio 13 d. jaunimo draugija „Darželis“ Pašyšiuose surengė lietuvišką vakarėlį su vaidinimais ir dainomis, o 1922 m. vasario 26 d. – savo žieminę šventę, kuriai buvo daug ruoštasi ir repetuota. 1923 m. gegužės 13 d. buvo surengtas pavasarinis lietuviškas vakarėlis su dainomis, vaidinimais bei šokiais, kuriame buvo parodyti du veikalai: „Kuprotas oželis“ ir „Trys mylimos“, o choras atliko keturias dainas. Visos šventės vykdavo jau minėto Gildės sodyboje Pašyšiuose. 

1928 m. Pašyšių „Darželio“ mišrus 39 asmenų choras dalyvavo Kaune vykusioje Antrojoje Lietuvos Dainų šventėje. 

Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpiu Pašyšiuose buvo ir šaulių draugija, bet apie jos veiklą žinių nerasta. 

Kukoraičių – Saugų draugijos 

Kukoraičių – Saugų "Žiedas" 

Jaunimo draugija „Žiedas“ buvo įkurta 1922 m. sausio 15 d Kukoraičiuose. Svečias iš Klaipėdos (greičiausiai „Santaros“ atstovas) skaitė pranešimą apie lietuviškų jaunimo draugijų steigimąsi, jų veiklą Mažojoje Lietuvoje. Manoma, kad būtent šio susirinkimo metu Kukoraičių jaunimas nusprendė įkurti savo draugiją. Buvo išrinkta laikina draugijos valdyba: pirmininku tapo G. Kavolis, raštininku – N. Kenys, kasininku – M. Palokas; „Santaros“ atstovu paskirtas J. Kavolis. 

Draugijos susirinkimai vykdavo Būdviečio arba Užpurvio namuose Kukoraičiuose. Juose būdavo sprendžiami draugijos veiklos klausimai, renkama valdyba, atstovai į „Santarą“; tariamasi dėl švenčių bei vakarėlių rengimo, choro steigimo. 

Pirmoji „Žiedo“ draugijos šventė įvyko 1922 m. rugsėjo 21 d. Saugose pas Biggą. Buvo vaidinama Vydūno „Numanė“ ir „Piktoji gudrybė“. Draugija savo choro tuomet dar neturėjo, todėl „šventei pagrąžinti“ pasikvietė Šilutės „Dainą“. Kaip svečiai šventėje dalyvavo ir Priekulės „Vilties“, Plaškių „Liepos“ bei Rusnės „Tilto“ draugijų atstovai. 

Kukoraičiuose vėliau buvus chorą liudija skelbimai 1926 m. „Klaipėdos garse“, kuriuose A. Vaičiūnas ragina visas draugijas ruoštis Joninių šventei Rambyne ir skelbia Klaipėdos krašto chorų repeticijų laiką. Kukoraičiuose tokie užsiėmimai vykdavo „ketvirtadieniais nuo 3 valandos po pietų“ pas Užpurvį. Choro egzistavimą patvirtina ir 1926 m. vasario 28 d. netoli nuo Žemaitkiemio stoties, Eršelio namuose įvykusi didelė šventė, kurios pelnas buvo paskirtas nukentėjusiems nuo potvynio. Šventėje grojo Klaipėdos karinis orkestras bei dainavo vietinio mokytojo Kuraičio vadovaujamas choras; buvo vaidinamos dvi komedijos – vokiečių ir lietuvių kalbomis. Šventinėje programoje choristai atliko keletą lietuvių liaudies dainų, su orkestro pritarimu buvo giedamas Lietuvos himnas. Greičiausiai minėtą chorą sudarė „Žiedo“ draugijos nariai, tačiau žinių, tai patvirtinančių, nėra. Taip pat ir išsamesnių pranešimų apie choristų skaičių, choro pasirodymus, repertuarą bei kt. 

Šaulių draugijos skyrius  Kukoraičiuose 

XX a. trečiajame dešimtmetyje Kukoraičiuose, kaip ir daugumoje Šilutės krašto gyvenviečių, buvo šaulių būrys. Šauliai rengdavo savo sueigas ir šventes, net ruošėsi steigti chorą. Susirinkimai dažniausiai vykdavo Mikutaičio namuose savaitgaliai. 

Lietuviškos kultūrinės  draugijos Paleičiuose 

Paleičių "Darželis" 

1912 m. Paleičiuose įsisteigė jaunimo draugija „Darželis“, kurią globojo Tilžės lietuvių giedotojų draugija. „Darželis“ 1922 m. iškilmingai atšventė savo dešimties metų sukaktį. Šį faktą, pateiktą P. Jakšto, paneigia 1922 m. „Prūsų lietuvių balse“ pasirodžiusi žinutė apie rugsėjo 13 d. Schefflerio namuose įvykusį Paleičių jaunimo susirinkimą, kuriame buvo nutarta steigti savo draugiją. Greičiausiai tokį norą paskatino rugpjūčio 27 d. Paleičiuose įvykusi Rusnės draugijos „Tiltas“ surengta lietuviška šventė, kurios metu buvo atlikta apie 10 lietuviškų dainų bei parodyti du veikalai: „Numanė“ ir „Lietuvos pasakėlė“. Šventė, į kurią susirinko daug svečių, vyko Schefflerio svetainėje. 

Paleičių „Darželio“ draugijos choras niekur neminimas iki 1928 m., todėl stebina faktas, jog Antrojoje Lietuvos dainų šventėje Kaune dalyvavo net 63 asmenų mišrus choras, paruoštas chorvedžio P. Četkauskas. Chorą sudarė: 21 sopranas, 9 altai, 25 tenorai.

Šaulių draugijos Skyrius  Paleičiuose 

Paleičiuose buvo ir veiklus šaulių būrys, rengdavęs minėjimus bei kultūrines programas bei turėjęs savo chorą. Būriui vadovavo leitenantas Plungė. Tikėtina, jog būtent šaulių choras (programoje paminėtas kaip Paleičių giedotojų draugijos choras) ir dalyvavo Antrojoje Lietuvos Dainų šventėje, nes apie Paleičiuose tuo metu veikusią kokią nors kitą jaunimo draugiją ar jos chorą žinių nerasta. 

Pabaigai

XIX–XX a. sandūroje Šilutės krašte veikė daug įvairių bažnytinių ir pasaulietinių kultūrinių draugijų. Visas jas vienijo bendras tikslas: stiprinti lietuviškumą ir žadinti tautinę dvasią. Didžioji draugijų dalis šiam tikslui įgyvendinti pasitelkė muziką: būrėsi į chorus, steigė orkestrus ir mėgėjų teatro trupes. Buvo rengiami lietuviški vakarėliai, koncertai ir šventės, kurių metu draugijos noriai padėdavo viena kitai. Muzikinės Šilutės krašto draugijos taip pat dalyvaudavo bendrose šventėse Rambyne, Juodkrantėje, Klaipėdoje ir kt.

Ne visų Šilutės krašto draugijų veikla buvo vienodai aktyvi. Tai priklausė nuo gyventojų skaičiaus, vadovų profesionalumo, narių entuziazmo ir kt. Vienos jų (pvz. Šilutės „Daina“) ne tik rengdavo savo koncertus Šilutėje bei kitose krašto vietovėse, bet ir talkindavo silpnesnėms draugijoms rengiant Lietuviškus vakarus ir šventes. Kitos tenkinosi retais susirinkimais ir šeimyniškais vakarėliais. Tačiau nepaisant jų aktyvumo, kai kuriose Šilutės krašto vietovėse tai buvo vieninteliai lietuviškos kultūros židiniai.

Iki Antrojo Pasaulinio karo Kintuose veikė stipri Šaulių organizacija.
Vienas iš jos vadovų buvo Kurtas Vėlius.

Šaulių organizaciją sudarė iš įvairių Kintų parapijos kaimų susibūrę žmonės.

Dauguma Klaipėdos krašto draugijų įsikūrė sekdami Tilžės lietuvių giedotųjų draugijai, kuri savo pradžią skaičiavo nuo 1895 metų, kai susibūrė Vydūno pakviesti. 1935 metų nuotraukoje 30-ties metų šios draugijos sukakties minėjimas, po kurio draugija dėl krašte vykdomos hitlerinės politikos buvo uždrausta.