Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2007 gruodžio18d. Nr. 24 (48)


	O kokios bus jūsų Šv. Kalėdos?
	Loreta MCIVOR Roželė pražydėjo Iš šlovingos šaknies, Kaip sentėviai kalbėjo, Iš Jesės giminės. Sukrovė žiedą ji Mums baltą šaltą žiemą Naktužės vidury. Šiose Šv. Kalėdų giesmės eilutėse kalbama ne apie tą šventinį šurmulį, į kurį šiuo metu pasinėrė beveik kiekvienas. Šauniausi, populiariausi ir madingiausi pirkiniai už geriausią kainą - juk kitaip vaikai nesidžiaugs po eglute rastomis dovanomis. Naujausi receptai ir patys sudėtingiausi patiekalai - kitaip giminaičiai nepagirs šeimininkės. Ekstravagantiškiausia šukuosena, blizgantys rūbai - juk kitaip draugės nepavydės... O ne taip seniai daugiausia džiaugsmo suteikdavo saldainiais ir obuoliais papuošta eglutė, aplankę šeimos nariai ir artimųjų šypsenos. Norėdami priminti, kad Advento laikotarpis yra ramybės ir susikaupimo metas, o Šv. Kalėdos yra džiugios, nes jas sutinkame šeimos rate, susitikome su Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigu Remigijumi ŠEMEKLIU ir paprašėme ne tik papasakoti apie liuteroniškas švenčių tradicijas, bet ir priminti tikrąją jų prasmę. Adventas - laukimas ir supratimas Adventas dažniausiai siejamas su Šv. Kalėdų laukimu. Liuteronų konfesijos teologija lėmė, kad liuteroniškoje tradicijoje Advento papročiai nuo Viduramžių laikų pakito gana žymiai. Išliko nedaug pagoniškos kilmės papročių, susiformavo naujos tradicijos. Laikotarpis iki Šv. Kalėdų yra Kristaus - kaip atpirkėjo - laukimo metas. Tada tradiciškai padedamas vainikas su raudonomis žvakėmis - po vieną kiekvienai savaitei arba po vieną kiekvienai dienai. Beje, tradicinė liturginė Advento spalva yra violetinė. Advento metu paprastai nedainuojama. Vietoje to giedamos giesmės. Tam įtakos turėjo anksčiau bažnyčioje stiprus buvęs pietistinis judėjimas, kuris, kaip atsvarą racionalizmo idėjoms, aukštino pamaldumą. Pietistai stengėsi pagarbą Dievui reikšti ne tik bažnyčioje atliekamų apeigų metu, bet ir kasdieniame jų gyvenime. Advento metu, ir apskritai nebuvo dainuojama - tik giedama, buvo vengiama ir pasilinksminimų, alkoholio. Iš dalies ši tradicija išliko ir iki šiol, nors dabar liuteronai yra tapę kur kas liberalesniais. Tikroji Advento prasmė, pasak R.Šemeklio, atsispindi ir tuo metu sakomuose pamoksluose. Jie skirti atskleisti skirtingus Kristaus paveikslus: pavyzdžiui, Karaliaus, Atpirkėjo, Ganytojo. Liuteronams, ir apskritai krikščionims, svarbu suvokti, kokio Kristaus jie laukia. Sustiprėjęs tikėjimas Ne paslaptis, kad kasdieniuose darbuose paskendę žmonės bažnyčią prisimena tada, kai artėja šventės, kai visi turi šiek tiek daugiau laiko. R.Šemeklis taip pat pastebi, kad prieš Šv. Kalėdas į bažnyčią susirenka daugiau žmonių. Jo manymu, dvasininkui lieka tik du pasirinkimai: galima išbarti susirinkusiuosius arba pasistengti atskleisti Dievo garbinimo bažnyčioje prasmę. R.Šemeklis sako, kad pats jis dažniausiai renkasi antrąjį variantą. Tačiau jis primena ir tai, kad krikščionimi reikėtų būti ne tik kartą per metus - per šventes. Todėl kunigui džiugu matyti ateinančias ištisas šeimas: seneliai, tėvai, kituose miestuose studijuojantys vaikai. Buvimas kartu - juk tai didžiausias džiaugsmas. Dabar ne vienas žmogus susiduria su Dievo egzistencijos klausimu. Daugelio Biblijos teiginių logiškai paaiškinti lyg ir negalima. R.Šemeklis sako, kad lieka tiesiog tikėti. Yra žmonių, kurie tiki į esančią aukštesnę būtybę. Tačiau, R.Šemeklio nuomone, jei tą aukštesnę būtybę jūs prisimenate tik tada, kai jums ko nors reikia, tai nėra tikras tikėjimas Dievu. Dažniausiai dabar vyrauja tikėjimas "dievu", kuris išpildo visus troškimus ir patarnauja žmogui, o ne tuo Biblijos Dievu, kuriam žmogus turi tarnauti ir kurio valią turi pildyti. Dvasininko nuomone, žmonės gana ilgai buvo tildomi ir mokomi, kad klausdami jie pasirodys nemandagūs ir išsiduos kažko nežinantys. Tačiau taip nebus atsakyta nė į vieną kamuojantį ir ramybės neduodantį klausimą. Todėl R.Šemeklis džiaugiasi tais, kurie išdrįsta ateiti į bažnyčią, prieiti prie dvasininko ir paklausti. Skirtumai Liuteronų Kūčios skiriasi nuo katalikiškų Kūčių. Liuteronai neturi draudimo, kad negalima valgyti mėsos, negaminama dvylika patiekalų, nelaužiamas plotkelis. Vis dėlto tai šeimos šventė. Visi susirenka kartu, paruošiamos vaišės, giedamos giesmės, pasikeičiama dovanomis. R.Šemeklis sako, kad anksčiau žmonėms užtekdavo mažiau, kad jie pasijustų laimingi - kad ir papuošti eglutę. Dabar vis dažniau ir dažniau pasiduodama laiko dvasiai. Kunigas sako, kad tikrai nėra nusiteikęs prieš dovanas, tačiau ragina prisiminti, kad svarbiausia Šv. Kalėdų dovana yra Dievo dovana žmonėms - Kristus. Taigi artėjant šventėms, labiausiai reikėtų rūpintis, kaip priimti šią dovaną. Ir tik tada ją, kaip šilumą ir gerumą, dovanoti kitiems. Kitokia krikščioniškoje tradicijoje yra ir Naujųjų Metų prasmė. Juk naujieji liturginiai - bažnyčios - metai iš tikrųjų prasideda ne sausio pirmąją, o kartu su Advento pradžia. Pagal žydiškąją tradiciją, aštuntą dieną po gimimo yra apipjaustomas kūdikėlis Kristus. Tad sausio pirmoji - Kristaus vardo diena. Tiesa, gruodžio 31-ą yra laikomos metų užbaigimo Šv. Mišios. Tačiau taip sutinkami tikrai ne pagal kinų kalendorių ateinantys "auksinės žiurkės", o nauji Viešpaties malonės metai. Pokalbio pabaigoje paklausėme dvasininko, ko jis norėtų palinkėti visiems Šv. Kalėdų proga. R.Šemeklis sakė, kad tikisi, jog Šv.Kalėdos niekam nebus vargas ar našta. Dvasininkas norėtų, jog kiekvienas atrastų tikrąją Advento ir artėjančių švenčių prasmę ir sugebėtų ja pasidžiaugti.

Atgal...