Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2008 kovo 28d. Nr. 6 (54)


	Šilutėje spektaklį rodė vienas iš buvusių liaudies teatro režisierių
	Saulius SODONIS Vienos dienos gastroles Šilutėje surengė Klaipėdos vaikų ir jaunimo teatras "Aušra". Miestiečiams buvo parodytas spektaklis "Moterys sidabro spalvos akimis". Nedidelėje Šilutės kamerinio teatro salėje tuščių vietų buvo nedaug. Gal todėl, kad šio spektaklio režisierius ir vienas pagrindinio vaidmens atlikėjas - neblogai šilutiškiams pažįstamas Antanas Milinis. Kažkada jis buvo vienas iš Šilutės liaudies teatro vadovų. Tada dar jaunas režisierius pakeitė šiame teatre ilgametę jo vadovę Magdaleną Chomičienę. Tai buvo parėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu tai buvo Šilutės liaudies teatro (tada taip vadinosi) klestėjimo laikai. Ne tik salės buvo pilnos, bet ir norinčiųjų vaidinti netrūko. Tai jis, Antanas Milinis, atkreipė dėmesį į jaunuolį Adolfą Večerskį. Čia šio šiandien žinomo respublikos artisto, teatro vadybininko kelio pradžia. A.Milinis režisieriaus kelią padėjo susirasti dabar žinomam Klaipėdos "Pilies teatro" režisieriui Alvydui Vizgirdai. Tuo metu Šilutė išties "sirgo" teatru. Meilė buvusiam Šilutės teatro vadovui išliko. Tą patvirtino ir po spektaklio gausūs plojimai bei sveikintojų puokštės spektaklio režisieriui ir aktoriui. Ne viena jų buvo įteikta už tas malonias akimirkas Šilutės teatro scenoje. Kreipdamasis po spektaklio į žiūrovus A.Milinis sakė, kad Šilutėje prasidėjo jo kūrybinis kelias, čia susirado antrąją savo pusę. O iš Šilutės ne taip jau toli ir išvyko - vos už keletos dešimčių kilometrų esančią Klaipėdą. Todėl šis spektaklis ir gero pažįstamo susitikimas ne vienam buvo malonus ir mielas, kaip ir spektaklis "Moterys sidabro spalvos akimis". Spektaklis yra apie vienatvę ir labai dažnai neįvertintus jausmus bei artimų žmonių santykius. Jame pasakojama, kaip pagyvenęs vyriškis prievarta į atokią sodybą parsiveža žinomą striptizo šokėją (aktorė Žana Gončiar). Vėliau pamažu ima aiškėti, kad jis šios merginos tėvas, kurią kartu su jos motina paliko prieš 24 metus. Tačiau, nors ir "šauniai" keliavęs per gyvenimą, jos - savo moters - negalėjo pamiršti visą laiką. Jaunoji panelė, pasirodžiusi taip pat nepėsčia, paaugusi labai dažnai konkuravo su motina dėl savo "tėčiais" vadinamų vyriškių. Gan agresyviai bendraujant pasirodė, kad vienas ir kitas šiandien yra vieniši, ir tebemyli tą kažkur dingusią moterį - motiną, žmoną. Po nemenkų pastangų susisiekti su ja galiausiai abu sužino, kad ši moteris jau nepasiekiama, nepagydomai serga vėžiu ir jos gyvenimo akimirkos jau suskaičiuotos. Tai suartina pjesės veikėjus, kurie suvokia, kad tik jie vienas kitam artimi šiame pasaulyje. Žmonės, tuščiai gyvenę, suranda vienas kitą, kada jau nieko pakeisti nebegalima - gyvenimas jau praėjo. Šilutės kamerinio teatro režisierius Sergėjus Paciukas šilutiškių vardu dėkoja už spektaklį A.Miliniui ir Ž.Gončiar.

Atgal...