Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 kovo 28d. Nr. 6 (54)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
  Tikrasis Vydūnas  
 
Pasitinkant Vydūno 140-ąjį gimtadienį, Kintų Vydūno kultūros centre atidaryta paroda "Vydūno portretai". Tai ne tik išdidintos rašytojo gražiausios įvairaus jo gyvenimo laikotarpio fotografijos, bet ir jo minčių citatos apie gyvenimo būti, esmę, dvasinės atspirties taškus, kalbos, kultūros ir sveikatos svarbą žmogaus asmenybės augimui. Šios mintys išsakytos daugiau, kaip prieš 50 metų, bet išlieka aktualios ir svarbios nūdienos žmonių gyvenime. Didėjant gyvenimo tempui, įtampai ir blaškymuisi, kai ieškai atspirties taško nusiraminimui ir susivokimui, kas yra svarbiausia, Vydūno mintys atrodo tarsi šviesos spindulys, arba ramybės ir susivokimo sala, kur, sustojęs ir supratęs tų žodžių prasmę, vėl iš naujo suvoki, kad amžinumas yra paprastuose dalykuose.

Paroda buvo surinkta bendradarbiaujant su keliais Lietuvos muziejais, Vydūno draugija. Jų fonduose surasta nemažai Vydūno fotografijų, jo rašytų laiškų. Vieną laišką, rastą Maironio Lietuvių literatūros muziejuje Kaune, pristatome skaitytojams. Tai Vydūno rašytas laiškas laikraščio "Naujasis žodis" redakcijai, apie tai, kaip minėtas laikraštis iškraipė jo atvaizdą spausdindamas nekokybišką portretą. Tai gal nebus labai nauja pažintis su Vydūno asmenybe, bet tai tarsi iliustracija, kaip rašytojas kruopščiai ir atsakingai rūpinosi savo įvaizdžiu.
                                                                 Kintų Vydūno kultūros centro darbuotojai

Tūlus mėnesius atgal man buvo rodomas "Naujasis žodis" (10 - 11 nr.) kur esąs Vydūno atvaizdas. Pasiėmiau šį laikraštį ir parodiau atvaizdą susiėjusiam žmonių būreliui, kurie mane seniai pažįsta. Klausiau, kas galėtų tuo atvaizdu būt rodomas. Nei vienas neatminė. Tik pagaliau viena moteriška sakė, apykaklė esanti visiškai tokia kaip mano dėvima. Gal tai aš čia ir esąs. - Kits pažįstamas žmogus paklaustas, sakė, nepažįstąs to vaizduojamo žmogaus, bet su juo girioje vienas susitikti nenorėtų.

Tokie atvaizdai skleidiami po Lietuvą, sako "Trimite" buvęs ir "Gaubose" esąs tas pats. Aišku, jis padirbtas iš mažos fotografes. Bet padidintosios tamsiosios ir šviesiosios vaizdo dalys visai kitaip veikia. Yra be abejonės šitas atvaizdas ypatingas, bet jis neledia numanyti nei kaip ištiktųjų atrodau, nei koks aš savo esmėje esu.

Kaži kodėl Lietuviai nori mane taip labai žymiame pavidale? Seniau "Gaires" savo 3 - Nr. (1923 mts) skleidė atvaizdą pagal J.Zikaro reljefą. Jis dirbtas ant greitųjų ir turi kiek panašumo į mane. Bet nėra jis užbaigtas ir neatvaizduoja manęs. Nors mano kūnas liesas, bet jis neatrodo toks bejėgis, nusiminęs, kaip tame J.Zikaro darbe. Mano dvasios ypatingumo jame visai nematyti. Paprasta fotografė jo daug daugiau apreiškia.

Negeresnis yra ir mano atvaizdas Karo arba gal geriau pasakius Laisvės muziejuje. Jisai ir yr ant greitųjų padirbtas ir rodo kaip ir J.Zikaro neužbaigtas darbelis gal kaži - ką, bet ne dvasios gyvenimo žmogaus.

Ir taip matyt, po Lietuvą skleidiamos mano atrodymo sukraipymai. O tatiau ne su noru mane papeikt. Priešingai, norėta mane pagerbt. Matyti tai iš visų tų darbelių ir fotografių bei jiems prisegtų rašinių.

Bet visą tai pastebėjęs, jautiaus vertiamas naują savo fotografę dirbdinti ir duoti laikraštiams atspausdinti. Ir kelis žodžius parašyti.

Tur būt Lietuviams tinka toks keistas žmogus, kurs beveik neatrodo kaip žmogus, norėdamas tarsi iš kailio nerties. O aš priešingai stengiuos būti visai paprastas, natūralus, berods nepriklausomas nuo visų madų ir įprotiu pavergimo, kurie jau sudarkytiems žmonėms kaip tik atrodo natūralūs paprasti dalykai, ypatiai valgyme, apsitaisyme ir apsiėjime su kitais.

O kad jau vaizdai taip dirbami, kas tai bus, kad pradės apie mane rašyti?

"Naujo Žodžio" rašinyje dar tėra tik menkų klaidelių. Žymiausiasias pataisysiu. Pasakoma, kokia esanti mano >tikroji< pavardė, norėta pasakyti: šeimos pavardė. O ir ji netokia, kaip mano šeima vadinosi šimtmetiais atgal. Toliau: Mano tėvas nebuvo pastorius. Išėjęs Berlyne missionierių seminare, jis darbavosi misijos tikslais vakarų Lietuvoj, kunigavo trumpą laiką Žemaitijoje, vėl tęsė savo misijos darbą ir mokytojavo Rytprūsiuose, kol įstengė. - Graikų ir Lotynų kalbos mokinausi iš tėvo, bet išmokau tik tiek, kad žinau didoką abiejų kalbų žodžių ir sakinių skaitių ir pažįstu šiek - tiek jų gramatiką. Bet tų kalbų nemoku. - Toliau, mano mokslas yra visiškai kitas negu paprastai mokslo žmonių. Universitetuose ėjau mokslus vien su tuo tikslu, kad susipažintiau su galutinėmis įvairiausių mokslų žiniomis. Nesimokinau, universitetuose būdamas, kvotimams, nežiūrint tų, kuriuos aš pats sau išdaviau. Todėl aš gal ir tikro paprasto mokslo neturiu. Vienok atsimenu tūlų mokslininkų su tikru širdingumu. Ir apskritai imant rodos, kad šių dienų augštiausius Europos kultūros išmanymus visai gerai pažįstu ir matau, kad jie nepasiekia tai ką senovės kultūros yra pažinusios.

Toliau. Tilžėje gyvenu dėl tūlū priežastių, bet ne dėl tos, jeib Lietuviai neišnyktų Vokietiu kultūros jūrose. Man svarbu kitas dalykas. Matau, kad žmonės pertraukdami sąryšį su savo kilme, savo tėvais - protėviais, gadina savo dorovę ir intelektą, trukdina savo dvasios - sielos tarpimą, praleidia veltui savo amžių. O aš norėtiau supratimą sužadinti, kad to nepadarytų. Pats lietuviškumo išlaikymas yra antros eilės dalykas. Jis yra forma. O man rūpi esmė. Ir aš noriu dirbti ne kelių žmonių, bet dvasiniam visos Lietuvių tautos labui.

Be to reikia pasakyti, kad Prūsų Lietuviai mažiau skaito knygas negu kiti. Tūlus metus atgal buvo Klaipėdoj suvažiavę to krašto jaunųjų draugijų atstovai, siųsti maždaug 20 draugijų. Jiems padėjau rūpinties, kad steigiamiems jų knygynams būtų dovanai suteikiami mano raštai, jeigu tik nusiųs savo adresus į mano raštų leidimą, būtent ,,Rūta". Ir visų tų draugijų tik Šilutės tesinaudojo mano pažada. O rodos vien dėl tos priežasties, kad nebuvo jiems svarbu, mano raštus skaityti. Aš jiems tiktai iš koncertų, vaidinimų ir kalbų, kurias sakiau ne tik Tilžėje, Klaipėdoje, Šilutėje, bet ir tūluose kaimuose.

Geriau gal mane iš raštų pažįsta rytų Lietuvos žmones. Bet ir tše esu kalbų sakes įvairiausiose vietose, būtent Palangoje, Skuode, Mažeikiuose, Viekšnoje, Telšiuose, Naumiestyje, Tauragėje, Raseiniuose, Šiauliuose, Radviliškyje, Joniškyje, Rokiškyje, Kaune, Kybartuose, Vilkaviškyje, Marijampolėje, o prieš karą tūlus kartus Vilniuje. Didesnėse vietovėse esu kartotinai kalbėjęs.

Teisybė, kad esu tūliems nesuprantamas. Mat, lietuviškoji mano kalba labai dar nesklandi ir kartais net klaidinga. Toliau kalbu apie labai nepaprastus dalykus, kurie berods turėtų kiekvienam žinomi būti, kadangi kalbu apie patius svarbiausius apie pagrindinius žmogaus gyvenimo klausimus. Bet žmonės dažniau negyvendami žmoniškai, natūraliai, tai esti dorovingai, negali prieiti gyvenimo slėpinių. Ir yra tikras mūsų laikų nežinojimas, kad manoma, žmogus galys išminties įgyti mokslus eidamas. Mokslas daug reiškia, bet nieką, jeigu žmogus neistengia gyventi dorovingai. Senovėje (Pythagoras) priimdavo į aukštesne mokyklą tik tuos mokinius, kurių pasielgimas, tikru būdu kvotiamas, įrodė, kad jų dorovė buvo tinkamo aukštumo.

Bet gal ir kitos priežastys dar veikia, kad man ir mano raštams teko >nesuprantamumo antspaudas<. Tik visos jos padaro, kad žmonės iš to, ką girdi ir mato, vaizduojasi tai, kas neatitinka tikrenybe. Ir tokiu būdu ne vien atvaizdai, bet ir žmonių manymas kuriasi apie mane karikatūra.

Taip ir norėčiau patarti apie mane ir mano veikalus - raštus dar nekalbėti ir nerašyti. Gal man pasiseks tuo tarpu išmokti sklandžiau lietuviškai kalbėti ir senuosius raštus pataisęs naujai išleisti. Tada gal būsiu gėriau suprantamas. Ir apie mane galėsite teisingau spręsti.

,,Naujas žodis" rašo apie kaži - kokias mano sukaktuves. Joms ištikrųjų priėjus, rodos būtų daug kalbama ir rašoma apie mane. O kadangi toks esu nesuprantamas, butų skleidžiami vien apsirikimai.

Todėl prašau, kad visi tie geri žmones palauktų dar kelis metus ir tada galėtų rengti sukaktuves. Ir visai nėra pagrindo taip skubintis. Kurs mane yra matęs Mažosios Lietuvos šventėje, tikrai netikės, kad man jau bus tiek metų, kaip Naujame žodyje pasakyta. Tą patį ir tvirtina artimiausieji mano pažįstami. Ir aš pats visai negalėčiau manyti, kad aš jau tokio amžiaus. O jeigu ir būčiau pats apie jį kokia skaitline parašęs, tai labai lengvai galimas čia ir apsirikimas. Rodos, kad man yra 50 metų su viršum, bet kiek, tai iš savo patyrimo vargu galėčiau pasakyti.

Todėl prašyt prašau su sukaktuvėmis palaukti dar nors kelerius metus. Tada gal keli dalykai bus aiškėje ir mano raštai lengviau prieinami.

Yra net ir tokių žmonių, kurie mane vadina tėvu ar statiai patriarchu. Reikėtų numanyti, kad tokie įvardijimai man visiškai nepritinka. Man nejauku, kad skaitau arba girdiu, man suteikiant tokius titulus. Jie tik karrikuoja mane, bet nepagerbia.

Aš iš Lietuvių tautos laukiu ne pagerbimo, bet kad ji vykintų žmogaus ir tautos gyvenimo prasmę, tai esti , kad ji siektų aukštesnio, tobulesnio žmoniškumo. Tam padėti esu rašęs savo raštus. Gal mėgintų jaisiais naudoties!

Lietuvių tautai labai rūpi jos nepriklausomybė. Bet ji tvirtinama pirma augštesne žmonių dorove, augštesne sielos kultūra. Kur tos nėra čia tautos nepriklausomybė nyksta. O žiūrint į tūlus Lietuvių tautos sūnus ir dukras, į tūlas įstaigas, į tūlų žmonių manymo kryptį, rodosi, kad augštesnioji žmogaus dorovė Lietuvių tautoje dar ne daug reiškia. Ir todėl Lietuvių tautos nepriklausomybė vis yra pavojuje. Todėl reikėtų nesirūpinti sukaktuvėmis, bet visu tuo kas kelia Lietuvių tautą ant augštesnio žmogiškumo kultūros laipsnio.

O pagaliau: koks reikalas man jubiliejų ruošt? Ar kad surašiau visą eilę knygų? Ar nors kiek naudos iš jų tautai? Kiek jų skaito? Ar nors truputį mano dvasios numanyti Lietuvių tautos moksle, jų mene, pagaliau jų dorovėje: paprastame atskirų žmonių ir toliau viešame gyvenime bei politikoje? Jeigu į šiuos klausimus reikėtų atsiliepti neigiamai, tada tauta būtų sprendusi ir nebūtų pagrindo Vydūno jubiliejui. Todėl suleiskite jį ruošę! Neketu atsiliepti į apsireiškimus.

Vydūnas
Kalba netaisyta

        

 
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.