Stasys BIELSKIS
Birželio 24-ąją ant Rambyno
kalno buvo švenčiama Joninių (Rasos) šventė. Tik nuo šiol ji jau kitokia,
nei būdavo prieš keletą metų ar dešimtmečių - apeigos ir ritualai tokie pat,
kaip Mažosios Lietuvos didžiavyrių Martyno Jankaus ir Vydūno bei dar
ankstesniais laikais. Ir be jokių svaiginančiųjų gėrimų...
Šventės pradžioje Pagėgių kultūros centro ir Pagėgių vidurinės mokyklos
šokių kolektyvo (vadovė Gražina Paliokienė) jaunosios šokėjos Rambyno kalno
senojoje aikštėje atliko specialiai šiam renginiui sukurtą choreografinę
kompoziciją. Fakelą su ugnimi Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis
perdavė svečiui - Klaipėdos chorinės bendrijos "Aukuras" tarybos pirmininkui
Algirdui Šumskiui, pastarasis - Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės
valdybos pirmininkui Sigitui Šamborskiui, o šis - Šilutės folkloro kolektyvo
"Verdainė" ir mišraus ansamblio "Mingė" vadovei Reginai Jokubaitytei, kuri
ir uždegė Rambyno aukurą. R.Jokubaitytė atlieka Mažosios Lietuvos
specialistės pareigas Etninės kultūros globos taryboje prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės.
Meras K.Komskis, sveikindamas visus Jonus ir Janinas, sakė, kad malonu ant
Rambyno kalno matyti tiek daug saviveiklos kolektyvų. Jis linkėjo ne tik
gero oro, bet kiekvienam rasti po paparčio žiedą ir kad visiems sektųsi
visus kitus metus.
Prof. A.Šumskis pastebėjo, kad šventes ant Rambyno kalno mūsų protėviai ir
tėvynainiai minėdavo būtent taip, kaip čia vyksta dabar. Pasak A.Šumskio,
šita šventė yra labai svarbi ne tik Jonams ir Janinoms, bet ir kiekvienam
žmogui, nes ji yra virsmo šventė. Trumpiausia naktis ir tamsa simbolizuoja
tamsias jėgas, o diena, ilga ir šviesi - gėrį, grožį.
"Ypač puiku, kad tarp mūsų, truputėlį žilstelėjusių, yra daug gražaus
jaunimo, kurie ir ateityje tęs šitas šventes. Dar Vydūnas sakydavo, kad mums
Joninės - viena svarbiausių lietuvybę skatinančių švenčių. Ne veltui yra
daug jo iniciatyvos ir dėmesio skirta būtent šventoms vietoms, lietuvių
pagoniškoms vietoms, o toks ir yra Rambynas. Linkiu šiandien patirti šitą
didelį džiaugsmą ir neapsakomą šventos dienos ir šventos nakties virsmą.
Norėčiau, kad tai įstrigtų visiems ir ypač jaunajai kartai. Norėtųsi vėl
grįžti prie tų mūsų vertybių ir mūsų šaknų, kurios buvo puoselėjamos ilgais
šimtmečiais, gal net ir tūkstantmečiais. Rambynas yra būtent ta vieta, kuri
ir atspindi tai. Aš labai norėčiau, kad jaunimas perskaitytų šalia mūsų, ant
paminklinių akmenų, iškaltą tekstą ir jį įsimintų, nes tai yra mums visiems
lietuviams brangūs žodžiai. Ir tai visiems pavyzdys, kaip reikia puoselėti
savo šalį, kaip reikia dirbti vardan tos Lietuvos", - kalbėjo A.Šumskis.
Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas S.Šamborskis
istoriją susiejo su šiandiena: "Į Rambyno šventą alkvietę švęsti Rasų
rinkdavosi skalvių, nagriuvių, karšuvių, žemaičių gentys. Kadaise nebuvo
baltų gentis skyrusių sienų, deja, prieš keletą šimtmečių atėjūnai suskaldė
baltų gentis. Prieš devynis dešimtmečius, tai yra 1918 m. lapkričio 30 d.,
Prūsų-Lietuvos tautinė taryba Tilžės aktu pareiškė apie apsisprendimą
priglausti Mažąją Lietuvą prie Didžiosios. Deja, garbių mažlietuvių
lūkesčiai išsipildė tik dalinai. Bet džiaukimės, kad mūsų šventasis Rambynas
patriotų, mažlietuvių ir Lietuvos šiaulių ryžtingo pasišventimo ir
didvyriškos drąsos dėka yra laisvos Lietuvos dalis, o lietuvių tautai brangi
užnemunės Mažoji Lietuva ir Prūsa tebeskendi tamsoje. Ir šiandien, kai
Kaliningrado srityje viena po kitos uždarinėjamos vietos lietuvių draugijos,
kai iki šiol nepavyksta Tilžėje įsteigti nei tikros lietuviškos mokyklos,
nei Vydūno kultūros centro, kai mūsų mokytojai ir kultūros darbuotojai
iškvietinėjami į saugumus ir prokuratūras aiškintis, arba kaltinami ir
areštuojami, arba gyvendami Kaliningrado srityje pusę metų laukia iš Maskvos
atvežamų Rusijos užsienio pasų, negalėdami savo mokinukų ar ansambliukų
dalyvių išvežti į Lietuvą, tai nėra gerai ir nėra nutylėtina. Lietuva
privalo pasirūpinti savo vaikais, bent jau etninių žemių lietuviais, remti
jų siekius išsaugoti lietuvybę. O mes, Karaliaučiaus krašto lietuvybės
puoselėtojai, savo rankų ir širdžių pajėgas pasišvęsime Mažajai Lietuvai ir
lietuvybei išsaugoti".
Jau simboline tapusią chorų šventę 19 val. pradėjo Pagėgių papildomojo
ugdymo mokyklos jaunių choras, o iš viso šioje šventėje dalyvavo 7 chorai,
tarp jų vienas iš užsienio - Evangelikų liuteronų parapijos choras iš
Vokietijos.
Ant senojo Rambyno kalno tą vakarą linksmybėmis ir liaudiškais patiekalais
svečius viliojo Pagėgių savivaldybės kaimo bendruomenių kiemeliai. Šilgalių
kaimo bendruomenės moterys vaišino Vydūno laikų patiekalu - gabalėliu
lašinių, maža stiklinaite medaus su vienu riešutu ir tokia pat stiklinaite
midaus. Natkiškių kaimo kiemelyje Lietuvos-Švedijos organizacija "Tikėjimas.
Viltis. Meilė" (pirmininkas natkiškietis Tadas Girčius) surengė Janikės
loteriją, kurioje visi, tik po tris litus kainavę, bilietai buvo laimingi. O
išlošti buvo galima ne tik kokį nors mažmožį, bet ir nedidelį pianiną, nebe
pirmos jaunystės dviračių, dujinių viryklių.
Pagėgiškės,
šių laikų "vaidilutės" Rambyno kalno senojoje aikštėje atliko specialiai tam
renginiui sukurtą choreografinę kompoziciją.
Padėti gėles ant Martyno Jankaus ir Vydūno kapų Bitėnų kapinaitėse išvyko
(iš kairės) Klaipėdos chorinės bendrijos "Aukuras" tarybos pirmininkas
Algirdas Šumskis, Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis ir Karaliaučiaus
krašto lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Sigitas Šamborskis.
Ir jauni, ir seni ant Rambyno kalno linksminosi šimtmečių tradicijas
turinčioje Rasų šventėje - į tokias anksčiau rinkdavosi skalvių, nadriuvių,
karšuvių ir žemaičių gentys.
Šilgalių kaimo bendruomenės moterys vaišino Vydūno laikų patiekalu -
gabalėliu lašinių, maža stiklinaite medaus su vienu riešutu ir tokia pat
stiklinaite midaus. |