Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 birželio 27d. Nr. 12 (60)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
  Ant Rambyno kalno - vėl šimtmečus menanti Joninių šventė  
 


Stasys BIELSKIS

Birželio 24-ąją ant Rambyno kalno buvo švenčiama Joninių (Rasos) šventė. Tik nuo šiol ji jau kitokia, nei būdavo prieš keletą metų ar dešimtmečių - apeigos ir ritualai tokie pat, kaip Mažosios Lietuvos didžiavyrių Martyno Jankaus ir Vydūno bei dar ankstesniais laikais. Ir be jokių svaiginančiųjų gėrimų...

Šventės pradžioje Pagėgių kultūros centro ir Pagėgių vidurinės mokyklos šokių kolektyvo (vadovė Gražina Paliokienė) jaunosios šokėjos Rambyno kalno senojoje aikštėje atliko specialiai šiam renginiui sukurtą choreografinę kompoziciją. Fakelą su ugnimi Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis perdavė svečiui - Klaipėdos chorinės bendrijos "Aukuras" tarybos pirmininkui Algirdui Šumskiui, pastarasis - Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkui Sigitui Šamborskiui, o šis - Šilutės folkloro kolektyvo "Verdainė" ir mišraus ansamblio "Mingė" vadovei Reginai Jokubaitytei, kuri ir uždegė Rambyno aukurą. R.Jokubaitytė atlieka Mažosios Lietuvos specialistės pareigas Etninės kultūros globos taryboje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Meras K.Komskis, sveikindamas visus Jonus ir Janinas, sakė, kad malonu ant Rambyno kalno matyti tiek daug saviveiklos kolektyvų. Jis linkėjo ne tik gero oro, bet kiekvienam rasti po paparčio žiedą ir kad visiems sektųsi visus kitus metus.

Prof. A.Šumskis pastebėjo, kad šventes ant Rambyno kalno mūsų protėviai ir tėvynainiai minėdavo būtent taip, kaip čia vyksta dabar. Pasak A.Šumskio, šita šventė yra labai svarbi ne tik Jonams ir Janinoms, bet ir kiekvienam žmogui, nes ji yra virsmo šventė. Trumpiausia naktis ir tamsa simbolizuoja tamsias jėgas, o diena, ilga ir šviesi - gėrį, grožį.

"Ypač puiku, kad tarp mūsų, truputėlį žilstelėjusių, yra daug gražaus jaunimo, kurie ir ateityje tęs šitas šventes. Dar Vydūnas sakydavo, kad mums Joninės - viena svarbiausių lietuvybę skatinančių švenčių. Ne veltui yra daug jo iniciatyvos ir dėmesio skirta būtent šventoms vietoms, lietuvių pagoniškoms vietoms, o toks ir yra Rambynas. Linkiu šiandien patirti šitą didelį džiaugsmą ir neapsakomą šventos dienos ir šventos nakties virsmą. Norėčiau, kad tai įstrigtų visiems ir ypač jaunajai kartai. Norėtųsi vėl grįžti prie tų mūsų vertybių ir mūsų šaknų, kurios buvo puoselėjamos ilgais šimtmečiais, gal net ir tūkstantmečiais. Rambynas yra būtent ta vieta, kuri ir atspindi tai. Aš labai norėčiau, kad jaunimas perskaitytų šalia mūsų, ant paminklinių akmenų, iškaltą tekstą ir jį įsimintų, nes tai yra mums visiems lietuviams brangūs žodžiai. Ir tai visiems pavyzdys, kaip reikia puoselėti savo šalį, kaip reikia dirbti vardan tos Lietuvos", - kalbėjo A.Šumskis.

Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas S.Šamborskis istoriją susiejo su šiandiena: "Į Rambyno šventą alkvietę švęsti Rasų rinkdavosi skalvių, nagriuvių, karšuvių, žemaičių gentys. Kadaise nebuvo baltų gentis skyrusių sienų, deja, prieš keletą šimtmečių atėjūnai suskaldė baltų gentis. Prieš devynis dešimtmečius, tai yra 1918 m. lapkričio 30 d., Prūsų-Lietuvos tautinė taryba Tilžės aktu pareiškė apie apsisprendimą priglausti Mažąją Lietuvą prie Didžiosios. Deja, garbių mažlietuvių lūkesčiai išsipildė tik dalinai. Bet džiaukimės, kad mūsų šventasis Rambynas patriotų, mažlietuvių ir Lietuvos šiaulių ryžtingo pasišventimo ir didvyriškos drąsos dėka yra laisvos Lietuvos dalis, o lietuvių tautai brangi užnemunės Mažoji Lietuva ir Prūsa tebeskendi tamsoje. Ir šiandien, kai Kaliningrado srityje viena po kitos uždarinėjamos vietos lietuvių draugijos, kai iki šiol nepavyksta Tilžėje įsteigti nei tikros lietuviškos mokyklos, nei Vydūno kultūros centro, kai mūsų mokytojai ir kultūros darbuotojai iškvietinėjami į saugumus ir prokuratūras aiškintis, arba kaltinami ir areštuojami, arba gyvendami Kaliningrado srityje pusę metų laukia iš Maskvos atvežamų Rusijos užsienio pasų, negalėdami savo mokinukų ar ansambliukų dalyvių išvežti į Lietuvą, tai nėra gerai ir nėra nutylėtina. Lietuva privalo pasirūpinti savo vaikais, bent jau etninių žemių lietuviais, remti jų siekius išsaugoti lietuvybę. O mes, Karaliaučiaus krašto lietuvybės puoselėtojai, savo rankų ir širdžių pajėgas pasišvęsime Mažajai Lietuvai ir lietuvybei išsaugoti".

Jau simboline tapusią chorų šventę 19 val. pradėjo Pagėgių papildomojo ugdymo mokyklos jaunių choras, o iš viso šioje šventėje dalyvavo 7 chorai, tarp jų vienas iš užsienio - Evangelikų liuteronų parapijos choras iš Vokietijos.

Ant senojo Rambyno kalno tą vakarą linksmybėmis ir liaudiškais patiekalais svečius viliojo Pagėgių savivaldybės kaimo bendruomenių kiemeliai. Šilgalių kaimo bendruomenės moterys vaišino Vydūno laikų patiekalu - gabalėliu lašinių, maža stiklinaite medaus su vienu riešutu ir tokia pat stiklinaite midaus. Natkiškių kaimo kiemelyje Lietuvos-Švedijos organizacija "Tikėjimas. Viltis. Meilė" (pirmininkas natkiškietis Tadas Girčius) surengė Janikės loteriją, kurioje visi, tik po tris litus kainavę, bilietai buvo laimingi. O išlošti buvo galima ne tik kokį nors mažmožį, bet ir nedidelį pianiną, nebe pirmos jaunystės dviračių, dujinių viryklių.

Pagėgiškės, šių laikų "vaidilutės" Rambyno kalno senojoje aikštėje atliko specialiai tam renginiui sukurtą choreografinę kompoziciją.


Padėti gėles ant Martyno Jankaus ir Vydūno kapų Bitėnų kapinaitėse išvyko (iš kairės) Klaipėdos chorinės bendrijos "Aukuras" tarybos pirmininkas Algirdas Šumskis, Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis ir Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Sigitas Šamborskis.


Ir jauni, ir seni ant Rambyno kalno linksminosi šimtmečių tradicijas turinčioje Rasų šventėje - į tokias anksčiau rinkdavosi skalvių, nadriuvių, karšuvių ir žemaičių gentys.


Šilgalių kaimo bendruomenės moterys vaišino Vydūno laikų patiekalu - gabalėliu lašinių, maža stiklinaite medaus su vienu riešutu ir tokia pat stiklinaite midaus.

 
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.