Dovydas PANCEROVAS
Nuo to laiko, kai 1956 metais iš
tremties grįžo į Lietuvą, Vytautas Jovaiša padarė didelę įtaką Šilutės
krašto muzikiniam gyvenimui. Septintajame dešimtmetyje įkūręs Šilutės vaikų
muzikos mokyklą jis 27 metus dirbo šios mokyklos direktoriumi, o savo
auklėtinius paruošė ne vienai respublikinei dainų šventei. Garsusis
chorvedys buvo šalyje pripažintas pedagogas, tačiau ir pats yra sukūręs
dainų chorams bei vokaliniams ansambliams. Per savo karjerą vadovavęs 4
mišriems chorams dabar V.Jovaiša yra vienas iš politinių tremtinių choro
"Pamario aidas" vadovų.
Sekmadieniais - koncertai spygliuotos tvoros šešėlyje
Prisimindamas pažintį su muzika V.Jovaiša šypsodamasis pripažino - muzika
susidomėjo "pavėluotai". "1947 metais įstojau į Klaipėdos mokytojų
seminariją. Tuo metu man buvo šešiolika. Per mokyklos langus matydavau
Klaipėdos muzikos mokyklą. Kažkaip traukė, todėl po metų perėjau mokytis
ten. Metus pūčiau triūbą, bet po sveikatos patikrinimo nustatė širdies ligą,
todėl teko pradėti groti voltornu", - apie karjeros pradžią kalbėjo muzikas.
Tiesa, baigus antrąjį kursą Klaipėdos muzikos mokykloje, devyniolikametį
V.Jovaišą ištiko nelaimė - 1950-aisiais jis buvo suimtas sovietinių saugumo
agentų ir ištremtas į Kazachstano lagerius...
Netikėtas ir siaubingas gyvenimo posūkis laikinai atėmė galimybę muzikuoti.
Tik po J.Stalino mirties, sovietinio rėžimo grandinėms atlaisvėjus,
V.Jovaiša vėl galėjo užsiimti muzika. "Tada jau galėjome gauti laiškus ir
siuntinius iš namų. Namiškiai man atsiuntė akordeoną", - pasakojo
pašnekovas. Tuo metu Karagandos srities lageryje kalėjo apie 2 000 politinių
kalinių, tarp kurių buvo ir japonų, ir korėjiečių, tačiau daugiausia rusų,
ukrainiečių, taip pat lietuvių, latvių, estų. Nenuostabu, kad tokioje žmonių
masėje V.Jovaišai pavyko rasti bendraminčių. "Su mumis kalėjo tuo metu
garsus rusų dirigentas Torenkovas. Taip pat turėjome gerą smuikininką iš
Latvijos, buvo ir geras triūbočius. Lageryje kalėjo ispanų tenoras ir
baritonas iš Ukrainos", - to paties likimo muzikantus vardino Šilutės vaikų
muzikos mokyklos įkūrėjas. Bendraminčiai susibūrė į kamerinį ansamblį, kuris
lagerio kaliniams koncertavo kiekvieną sekmadienį. "Grodavome ištraukas iš
operečių, kitų didesnių kūrinių. Popieriaus lageryje neturėjome, todėl
Torenkovas natas akordeonui man rašė popieriuje, į kurį buvo vyniojamos
silkės", - šypsodamasis skaudžius išgyvenimus prisiminė V.Jovaiša.
Lageryje veikė ir lietuvių choras, kuris taip pat koncertuodavo
sekmadieniais. "Tai buvo lietuviškos dainos valandėlė. Koncertuodavome
lietuvių kaliniams. Paskui mūsų tradiciją perėmė ukrainiečiai. Būdavo
ukrainiečiai ploja lietuviams, o mes, baigę koncertuoti, ukrainiečių
klausomės ir jiems plojam", - kalbėjo garbusis muzikas. Likus dvejiems
metams iki tremties pabaigos, V.Jovaiša pradėjo vadovauti lagerio dūdų
orkestrui. 1955 metais lagerio vadovybė gavo telegramą, kurioje buvo
nurodyta paleisti V.Jovaišą į laisvę... Tiesa, dar vienerius metus būsimasis
chorvedys turėjo dirbti Karagandos srities bendrojo lavinimo mokykloje
muzikos mokytoju.
Šilutės vaikų muzikos mokyklą kūrė nuo nulio
1956 metais V.Jovaiša grįžo į Tėvynę... "Vos grįžęs atgavau pasą, bet jame
buvo pažymėta, kad buvau teistas už politinius nusikaltimus. Pamenu, buvo
gegužės mėnuo, o birželį turėjo baigtis stojamieji į Klaipėdos muzikos
mokyklą. Per mėnesį susitvarkiau dokumentus ir grįžau į savo mokyklą, vėl
pradėjau nuo antrojo kurso", - sugrįžimą į Lietuvą prisiminė pašnekovas.
Praėjus 3 metams V.Jovaiša įgijo chorvedžio specialybę ir buvo paskirtas
dirbti Priekulės vidurinėje mokykloje muzikos mokytoju.
Tačiau tuo metu buvo didinamas rajonų skaičius šalyje, todėl dalis Priekulės
rajono buvo priskirta Klaipėdai, o likusioji teritorija - Šilutei. Todėl
chorvedžiui teko kraustytis į Šilutę. "Įdomus prisiminimas. Buvo Naujieji
metai. Iki 23 valandos atsisveikinau su Priekule, o vidurnaktį jau buvau
Šilutėje", - dėstė V.Jovaiša. Mūsų mieste pašnekovas gavo ir butą ir darbą -
Šilutės 1-ojoje vidurinėje dėstė muziką ir dainavimą, o taip pat dirbo
Kultūros namų meno vadovu. Tuo laikotarpiu V.Jovaiša vadovavo Šilutės
kultūros namų vokaliniams ansambliams, solistams, o taip pat mišriam chorui,
kurį 1960 m. ir 1965 m. paruošė respublikinei dainų šventei.
Tais pačiais metais chorvedys gavo darbo pasiūlymą, kuris pakeitė jo
gyvenimą - 1965-aisiais V.Jovaiša ėmė kurti Šilutės vaikų muzikos mokyklą.
"Tuo metu išėjo įstatymas, nurodantis panaikinti teistumą politiniams
kaliniams, kurie neturėjo daugiau prasižengimų. Todėl teistumas man buvo
panaikintas... Kaip tik tais metais buvo nuspręsta įkurti Šilutės vaikų
muzikos mokyklą. Mūsų rajonas buvo vienas iš nedaugelio rajonų, vis dar
neturėjusių tokios mokyklos. Kadangi nebeturėjau teistumo, man buvo
pasiūlyta prisidėti prie įkūrimo ir tapti direktoriumi. Mokyklą kūrėme nuo
nulio. Net nežinojome, kaip pravesti vaikų stojamuosius egzaminus, pagal
kokius kriterijus nustatyti, ar vaikas tinkamas lankyti muzikos mokyklą, ar
ne", - pasakojo apie įstaigos kūrimo užkulisius. Keblioje situacijoje
pagelbėjo Klaipėdos 1-osios muzikos mokyklos direktorius ir pašnekovo
bičiulis Juozas Klimas - į Šilutę atvyko du klaipėdiečiai mokytojai, padėję
atrinkti vaikus.
Pirmaisiais metais Šilutės vaikų muzikos mokykloje dirbo 7 mokytojai, o
fortepijono, smuiko arba akordeono specialybių pamokas lankė apie 70 vaikų.
Dar po metų buvo įkurta ir pučiamųjų instrumentų klasė.
Kankino nuolatinė mokytojų kaita
Pagrindinė tuo metinės muzikos mokyklos problema buvo tai, kad mokytojais
dirbo absolventai. "Jie gaudavo paskyrimą metus dirbti mūsų mokykloje, bet
negaudavo buto, todėl į Šilutę turėjo važinėtis patys. Atidirbę metus jie
palikdavo mūsų mokyklą, o mums vėl paskirdavo naujų absolventų. Nebuvo
tęstinumo, todėl dirbti buvo sunku", - pirmuosius Šilutės vaikų muzikos
mokyklos gyvavimo metus apibūdino tuometis direktorius. Mokyklos pedagogai
dirbo pagal valstybines muzikos mokyklų programas, kurias sudarinėjo
Kultūros ministerija. Tuometinė valdžia sudarinėjo ir egzaminų programas, o
atsiskaitymai vykdavo kas pusę metų.
Šilutės vaikų muzikos mokykla buvo įsikūrusi dabartinės Vydūno gimnazijos
patalpose. 1967 m. buvo įkurtas vakarinis skyrius, kurį lankė suaugusieji, o
jau po ketverių metų V.Jovaiša išleido pirmąją Šilutės vaikų muzikos
mokyklos laidą... "Jau nuo pirmosios laidos turėjome įvairių sričių
laureatų. Daugiausia jų buvo iš fortepijono ir pučiamųjų klasės auklėtinių.
Malonu, kad dalis mūsų auklėtinių ir toliau muzikuoja. Yra ir tokių, kurie
tęsia mūsų pradėtą darbą ir dirba muzikos pedagogais", - sakė V.Jovaiša.
Pašnekovas buvo ne tik mokyklos direktorius, bet ir vadovavo jaunių chorui
bei akordeonistų orkestrui. Su šiais kolektyvai V.Jovaiša dalyvavo
moksleivių meno ir sporto šventėse, ne vienoje respublikinėje dainų ir
pasaulio lietuvių dainų šventėse, o chorų apžiūrose jo kolektyvai yra ne
kartą pelnę prizines vietas. Taip pat chorvedžio auklėtiniai yra groję
televizijos laidose, įvairiuose kultūros renginiuose.
1992-aisiais, beveik tris dešimtmečius išdirbęs mokyklos direktoriumi,
V.Jovaiša pasitraukė iš vadovo pareigų, bet dar dirbo muzikos pedagogu. 2001
m. garsusis Šilutės muzikas pasitraukė į užtarnautą poilsį.
Muziką kuria rytais
Didžiąją savo karjeros dalį chorvedys ne tik dirbo pedagogu ir mokė
jaunuosius talentus muzikos paslapčių, tačiau ir pats yra sukūręs ne vieną
dainą chorams bei vokaliniams ansambliams. Pašnekovas rodė pluoštą natų
juodraščių, kuriuose - paties kurta muzika įvairioms mokykloms, vaikų chorų
kolektyvams. Tarp įdomesnių kūrinių - muzika Šilutės liaudies teatro
spektakliui-pasakai: "Reikėjo parašyti muziką 5 veikėjų žodžiams. Buvo
linksma. Vėliau Bronius Bučius mano kurtą muziką suinstrumentavo ir padarė
įrašą. Todėl spektaklio metu aktoriams reikėjo tik žiopčioti (juokiasi)".
Užsakymų kurti dainas V.Jovaiša sulaukia ir iš kitų miestų. Pavyzdžiui,
Radviliškio bendruomenė surengė ąžuolų giraitės sodinimo akciją, o ta proga
išleido leidinį, kuriame buvo išspausdintos ir 3 Šilutės chorvedžio
parašytos dainos.
Kalbėdamas apie kūrybinį procesą V.Jovaiša sakė: "Būna, kad naktį ateina
įkvėpimas, bet retai... Dažniausiai dirbu ryte. Tada ir galva šviežesnė
būna, o vakare tik korektūrą padarau. Visa kūryba prasideda nuo žodžių. Tai
yra svarbiausia. Aišku, galima ir be teksto pradėti kurti, bet tai yra
sunku... Turi sutapti teksto ir melodijos muzikiniai kirčiai. Be to, iš
teksto išplaukia ir nuotaika". Naujausia V.Jovaišos daina dar niekur
neskambėjo - ji parašyta politinių tremtinių chorui "Pamario aidas", o
kūrinys vadinasi "Šilutės daina".
"Pamario aidui" chorvedys pradėjo vadovauti praėjus metams po ansamblio
įkūrimo - 1994 metais. Choro gretos nuolat kito - pirmaisiais metais dainavo
apie 30 dainininkų, o dabar jų yra apie 40. "Pirmiausiai mes koncertuojame
valstybinių švenčių metu. Visai neseniai pradėjome švęsti Tarptautinę
pagyvenusių žmonių dieną, spalio 1-ąją. Greta minėtų švenčių koncertuojame
mokyklose, senelių namuose, regioninėse šventėse. Bendradarbiaujame su
Jurbarko, Kretingos, Klaipėdos chorais", - apie dabartinę muzikinę veiklą
kalbėjo V.Jovaiša. Pašnekovas pabrėžė, kad bėgant laikui darosi sunku
vadovauti orkestrui viso koncerto metu, todėl nuo 2002-ųjų "Pamario aidas"
turi du vadovus.
Pokalbio pabaigoje žymiojo Šilutės chorvedžio paklausėme, kokius dabartinius
mūsų krašto chorus jis išskirtų? "Dabar Šilutėje beveik nebeliko mišrių
chorų. Pirmiausiai išskirčiau chorą "Vartana". Labai talentingi, jauni
žmonės. Dainuoja labai gerai. Deja, jų gretos retėja, o tai labai skaudu.
Kiekybiškai choras silpnėja. Gerai dainavo ir Šilutės medicinos choras, bet
juos ištiko ta pati problema - labai išretėjusios gretos", - atsakė
pašnekovas. Apie 40 metų muzikos pedagogu dirbęs V.Jovaiša iš dabartinių
muzikos mokytojų išskyrė Gražvydą Railą, Liudą Kašetienę, Bronių Bučių, Tomą
Balčytį.
Apibendrindamas savo muzikinę karjerą V.Jovaiša džiaugėsi, kad net tremtyje
likimas jį suvedė su talentingais muzikais. "Muzika visada liks mano
gyvenimo dalis. Ir dabar apsilankau muzikos mokykloje. Labai malonu, kad net
dabartiniai jaunieji mokytojai į mane visada kreipiasi: "Direktoriau", -
susimąstęs ir šypsodamasis sakė Šilutės vaikų muzikos mokyklos įkūrėjas,
garsus chorvedys ir akordeonistas V.Jovaiša.
"Pamario"
choras - dažnas įvairių renginių dalyvis.
|