Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2008 liepos 22d. Nr. 14 (62)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
  Aistros muzikai neužgesino net Karagandos lagerio sienos  
 
Dovydas PANCEROVAS

Nuo to laiko, kai 1956 metais iš tremties grįžo į Lietuvą, Vytautas Jovaiša padarė didelę įtaką Šilutės krašto muzikiniam gyvenimui. Septintajame dešimtmetyje įkūręs Šilutės vaikų muzikos mokyklą jis 27 metus dirbo šios mokyklos direktoriumi, o savo auklėtinius paruošė ne vienai respublikinei dainų šventei. Garsusis chorvedys buvo šalyje pripažintas pedagogas, tačiau ir pats yra sukūręs dainų chorams bei vokaliniams ansambliams. Per savo karjerą vadovavęs 4 mišriems chorams dabar V.Jovaiša yra vienas iš politinių tremtinių choro "Pamario aidas" vadovų.



Sekmadieniais - koncertai spygliuotos tvoros šešėlyje

Prisimindamas pažintį su muzika V.Jovaiša šypsodamasis pripažino - muzika susidomėjo "pavėluotai". "1947 metais įstojau į Klaipėdos mokytojų seminariją. Tuo metu man buvo šešiolika. Per mokyklos langus matydavau Klaipėdos muzikos mokyklą. Kažkaip traukė, todėl po metų perėjau mokytis ten. Metus pūčiau triūbą, bet po sveikatos patikrinimo nustatė širdies ligą, todėl teko pradėti groti voltornu", - apie karjeros pradžią kalbėjo muzikas. Tiesa, baigus antrąjį kursą Klaipėdos muzikos mokykloje, devyniolikametį V.Jovaišą ištiko nelaimė - 1950-aisiais jis buvo suimtas sovietinių saugumo agentų ir ištremtas į Kazachstano lagerius...

Netikėtas ir siaubingas gyvenimo posūkis laikinai atėmė galimybę muzikuoti. Tik po J.Stalino mirties, sovietinio rėžimo grandinėms atlaisvėjus, V.Jovaiša vėl galėjo užsiimti muzika. "Tada jau galėjome gauti laiškus ir siuntinius iš namų. Namiškiai man atsiuntė akordeoną", - pasakojo pašnekovas. Tuo metu Karagandos srities lageryje kalėjo apie 2 000 politinių kalinių, tarp kurių buvo ir japonų, ir korėjiečių, tačiau daugiausia rusų, ukrainiečių, taip pat lietuvių, latvių, estų. Nenuostabu, kad tokioje žmonių masėje V.Jovaišai pavyko rasti bendraminčių. "Su mumis kalėjo tuo metu garsus rusų dirigentas Torenkovas. Taip pat turėjome gerą smuikininką iš Latvijos, buvo ir geras triūbočius. Lageryje kalėjo ispanų tenoras ir baritonas iš Ukrainos", - to paties likimo muzikantus vardino Šilutės vaikų muzikos mokyklos įkūrėjas. Bendraminčiai susibūrė į kamerinį ansamblį, kuris lagerio kaliniams koncertavo kiekvieną sekmadienį. "Grodavome ištraukas iš operečių, kitų didesnių kūrinių. Popieriaus lageryje neturėjome, todėl Torenkovas natas akordeonui man rašė popieriuje, į kurį buvo vyniojamos silkės", - šypsodamasis skaudžius išgyvenimus prisiminė V.Jovaiša.

Lageryje veikė ir lietuvių choras, kuris taip pat koncertuodavo sekmadieniais. "Tai buvo lietuviškos dainos valandėlė. Koncertuodavome lietuvių kaliniams. Paskui mūsų tradiciją perėmė ukrainiečiai. Būdavo ukrainiečiai ploja lietuviams, o mes, baigę koncertuoti, ukrainiečių klausomės ir jiems plojam", - kalbėjo garbusis muzikas. Likus dvejiems metams iki tremties pabaigos, V.Jovaiša pradėjo vadovauti lagerio dūdų orkestrui. 1955 metais lagerio vadovybė gavo telegramą, kurioje buvo nurodyta paleisti V.Jovaišą į laisvę... Tiesa, dar vienerius metus būsimasis chorvedys turėjo dirbti Karagandos srities bendrojo lavinimo mokykloje muzikos mokytoju.

Šilutės vaikų muzikos mokyklą kūrė nuo nulio

1956 metais V.Jovaiša grįžo į Tėvynę... "Vos grįžęs atgavau pasą, bet jame buvo pažymėta, kad buvau teistas už politinius nusikaltimus. Pamenu, buvo gegužės mėnuo, o birželį turėjo baigtis stojamieji į Klaipėdos muzikos mokyklą. Per mėnesį susitvarkiau dokumentus ir grįžau į savo mokyklą, vėl pradėjau nuo antrojo kurso", - sugrįžimą į Lietuvą prisiminė pašnekovas. Praėjus 3 metams V.Jovaiša įgijo chorvedžio specialybę ir buvo paskirtas dirbti Priekulės vidurinėje mokykloje muzikos mokytoju.

Tačiau tuo metu buvo didinamas rajonų skaičius šalyje, todėl dalis Priekulės rajono buvo priskirta Klaipėdai, o likusioji teritorija - Šilutei. Todėl chorvedžiui teko kraustytis į Šilutę. "Įdomus prisiminimas. Buvo Naujieji metai. Iki 23 valandos atsisveikinau su Priekule, o vidurnaktį jau buvau Šilutėje", - dėstė V.Jovaiša. Mūsų mieste pašnekovas gavo ir butą ir darbą - Šilutės 1-ojoje vidurinėje dėstė muziką ir dainavimą, o taip pat dirbo Kultūros namų meno vadovu. Tuo laikotarpiu V.Jovaiša vadovavo Šilutės kultūros namų vokaliniams ansambliams, solistams, o taip pat mišriam chorui, kurį 1960 m. ir 1965 m. paruošė respublikinei dainų šventei.

Tais pačiais metais chorvedys gavo darbo pasiūlymą, kuris pakeitė jo gyvenimą - 1965-aisiais V.Jovaiša ėmė kurti Šilutės vaikų muzikos mokyklą. "Tuo metu išėjo įstatymas, nurodantis panaikinti teistumą politiniams kaliniams, kurie neturėjo daugiau prasižengimų. Todėl teistumas man buvo panaikintas... Kaip tik tais metais buvo nuspręsta įkurti Šilutės vaikų muzikos mokyklą. Mūsų rajonas buvo vienas iš nedaugelio rajonų, vis dar neturėjusių tokios mokyklos. Kadangi nebeturėjau teistumo, man buvo pasiūlyta prisidėti prie įkūrimo ir tapti direktoriumi. Mokyklą kūrėme nuo nulio. Net nežinojome, kaip pravesti vaikų stojamuosius egzaminus, pagal kokius kriterijus nustatyti, ar vaikas tinkamas lankyti muzikos mokyklą, ar ne", - pasakojo apie įstaigos kūrimo užkulisius. Keblioje situacijoje pagelbėjo Klaipėdos 1-osios muzikos mokyklos direktorius ir pašnekovo bičiulis Juozas Klimas - į Šilutę atvyko du klaipėdiečiai mokytojai, padėję atrinkti vaikus.

Pirmaisiais metais Šilutės vaikų muzikos mokykloje dirbo 7 mokytojai, o fortepijono, smuiko arba akordeono specialybių pamokas lankė apie 70 vaikų. Dar po metų buvo įkurta ir pučiamųjų instrumentų klasė.

Kankino nuolatinė mokytojų kaita

Pagrindinė tuo metinės muzikos mokyklos problema buvo tai, kad mokytojais dirbo absolventai. "Jie gaudavo paskyrimą metus dirbti mūsų mokykloje, bet negaudavo buto, todėl į Šilutę turėjo važinėtis patys. Atidirbę metus jie palikdavo mūsų mokyklą, o mums vėl paskirdavo naujų absolventų. Nebuvo tęstinumo, todėl dirbti buvo sunku", - pirmuosius Šilutės vaikų muzikos mokyklos gyvavimo metus apibūdino tuometis direktorius. Mokyklos pedagogai dirbo pagal valstybines muzikos mokyklų programas, kurias sudarinėjo Kultūros ministerija. Tuometinė valdžia sudarinėjo ir egzaminų programas, o atsiskaitymai vykdavo kas pusę metų.

Šilutės vaikų muzikos mokykla buvo įsikūrusi dabartinės Vydūno gimnazijos patalpose. 1967 m. buvo įkurtas vakarinis skyrius, kurį lankė suaugusieji, o jau po ketverių metų V.Jovaiša išleido pirmąją Šilutės vaikų muzikos mokyklos laidą... "Jau nuo pirmosios laidos turėjome įvairių sričių laureatų. Daugiausia jų buvo iš fortepijono ir pučiamųjų klasės auklėtinių. Malonu, kad dalis mūsų auklėtinių ir toliau muzikuoja. Yra ir tokių, kurie tęsia mūsų pradėtą darbą ir dirba muzikos pedagogais", - sakė V.Jovaiša. Pašnekovas buvo ne tik mokyklos direktorius, bet ir vadovavo jaunių chorui bei akordeonistų orkestrui. Su šiais kolektyvai V.Jovaiša dalyvavo moksleivių meno ir sporto šventėse, ne vienoje respublikinėje dainų ir pasaulio lietuvių dainų šventėse, o chorų apžiūrose jo kolektyvai yra ne kartą pelnę prizines vietas. Taip pat chorvedžio auklėtiniai yra groję televizijos laidose, įvairiuose kultūros renginiuose.

1992-aisiais, beveik tris dešimtmečius išdirbęs mokyklos direktoriumi, V.Jovaiša pasitraukė iš vadovo pareigų, bet dar dirbo muzikos pedagogu. 2001 m. garsusis Šilutės muzikas pasitraukė į užtarnautą poilsį.

Muziką kuria rytais

Didžiąją savo karjeros dalį chorvedys ne tik dirbo pedagogu ir mokė jaunuosius talentus muzikos paslapčių, tačiau ir pats yra sukūręs ne vieną dainą chorams bei vokaliniams ansambliams. Pašnekovas rodė pluoštą natų juodraščių, kuriuose - paties kurta muzika įvairioms mokykloms, vaikų chorų kolektyvams. Tarp įdomesnių kūrinių - muzika Šilutės liaudies teatro spektakliui-pasakai: "Reikėjo parašyti muziką 5 veikėjų žodžiams. Buvo linksma. Vėliau Bronius Bučius mano kurtą muziką suinstrumentavo ir padarė įrašą. Todėl spektaklio metu aktoriams reikėjo tik žiopčioti (juokiasi)". Užsakymų kurti dainas V.Jovaiša sulaukia ir iš kitų miestų. Pavyzdžiui, Radviliškio bendruomenė surengė ąžuolų giraitės sodinimo akciją, o ta proga išleido leidinį, kuriame buvo išspausdintos ir 3 Šilutės chorvedžio parašytos dainos.

Kalbėdamas apie kūrybinį procesą V.Jovaiša sakė: "Būna, kad naktį ateina įkvėpimas, bet retai... Dažniausiai dirbu ryte. Tada ir galva šviežesnė būna, o vakare tik korektūrą padarau. Visa kūryba prasideda nuo žodžių. Tai yra svarbiausia. Aišku, galima ir be teksto pradėti kurti, bet tai yra sunku... Turi sutapti teksto ir melodijos muzikiniai kirčiai. Be to, iš teksto išplaukia ir nuotaika". Naujausia V.Jovaišos daina dar niekur neskambėjo - ji parašyta politinių tremtinių chorui "Pamario aidas", o kūrinys vadinasi "Šilutės daina".

"Pamario aidui" chorvedys pradėjo vadovauti praėjus metams po ansamblio įkūrimo - 1994 metais. Choro gretos nuolat kito - pirmaisiais metais dainavo apie 30 dainininkų, o dabar jų yra apie 40. "Pirmiausiai mes koncertuojame valstybinių švenčių metu. Visai neseniai pradėjome švęsti Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, spalio 1-ąją. Greta minėtų švenčių koncertuojame mokyklose, senelių namuose, regioninėse šventėse. Bendradarbiaujame su Jurbarko, Kretingos, Klaipėdos chorais", - apie dabartinę muzikinę veiklą kalbėjo V.Jovaiša. Pašnekovas pabrėžė, kad bėgant laikui darosi sunku vadovauti orkestrui viso koncerto metu, todėl nuo 2002-ųjų "Pamario aidas" turi du vadovus.

Pokalbio pabaigoje žymiojo Šilutės chorvedžio paklausėme, kokius dabartinius mūsų krašto chorus jis išskirtų? "Dabar Šilutėje beveik nebeliko mišrių chorų. Pirmiausiai išskirčiau chorą "Vartana". Labai talentingi, jauni žmonės. Dainuoja labai gerai. Deja, jų gretos retėja, o tai labai skaudu. Kiekybiškai choras silpnėja. Gerai dainavo ir Šilutės medicinos choras, bet juos ištiko ta pati problema - labai išretėjusios gretos", - atsakė pašnekovas. Apie 40 metų muzikos pedagogu dirbęs V.Jovaiša iš dabartinių muzikos mokytojų išskyrė Gražvydą Railą, Liudą Kašetienę, Bronių Bučių, Tomą Balčytį.

Apibendrindamas savo muzikinę karjerą V.Jovaiša džiaugėsi, kad net tremtyje likimas jį suvedė su talentingais muzikais. "Muzika visada liks mano gyvenimo dalis. Ir dabar apsilankau muzikos mokykloje. Labai malonu, kad net dabartiniai jaunieji mokytojai į mane visada kreipiasi: "Direktoriau", - susimąstęs ir šypsodamasis sakė Šilutės vaikų muzikos mokyklos įkūrėjas, garsus chorvedys ir akordeonistas V.Jovaiša.


"Pamario" choras - dažnas įvairių renginių dalyvis. 

 
     
     Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2008 m.