Jaunas specialistas

Pirmosios repeticijos įvyko 1989 metų kovo mėnesį. Valteris su žmona Gražina, taip pat chorvede, atvyko baigę tuometinę kultūros mokyklą. Čia įgyta chorinio dirigavimo specialybė. Žmona buvo kilusi iš Pagėgių, todėl paskyrimo prašėsi arčiau namų. Kaip tik Rusnės kultūros namuose buvo laisva meno vadovo vieta. Tai ir tapo jo pirmąja darboviete. Netrukus Šilutės kultūros namų choras liko be vadovo, todėl jaunas dirigentas buvo pakviestas padirbėti su šiuo choru. Nors buvo jaunas, tačiau pamažu visi apsiprato su naujuoju vadovu ir choras neiškriko.

Pamažu viskas stojosi į savo vietas. O jauni choro meno specialistai iš Rusnės netrukus buvo pakviesti dirbti į Šilutės rajoninius kultūros namus, kur jau kaip reikiant rimtai darbavosi. Tuo metu buvo nemažai dėmesio skiriama meninei saviraiškai, todėl gabūs specialistai buvo vertinami, jais buvo rūpinamasi.

Rusnės verslas

Apsigyvenę Rusnėje jauni muzikai netrukus įsijungė į didžiąją Rusnės dalį apėmusį verslą. Ir kas tik nežino šioje saloje užaugintų bulvių. Tais laikais buvo nesunku tuo verstis, nes tuometinio Rusnės tarybinio ūkio technika apdirbdavo žemę. Likdavo tik bulves pasodinti, jas prižiūrėti ir užaugusias nukasti. Vėliau jau pilną "Kamaz" sunkvežimį reikėjo išmintingai parduoti. Tuo užsiėmė ir Valteris, kuris vis rasdavo, kur jas parduoti. Dažniausiai veždavo į Kaliningrado sritį ir ten jas realizuodavo. Tačiau pradėjus pūsti Nepriklausomybės vėjams, verslą daryti tapo vis sunkiau. Netrukus šis papildomas užsiėmimas baigėsi. Jauna šeima įsikūrė Šilutėje, nors dar ilgai siejo ryšys su buvusiu darbu, čia gyvenančiais žmonėmis bei turėtomis repeticijomis.

Šilutės bažnytinio choro vadovas

1989 metais jis buvo pakviestas vadovauti ii Šilutės bažnytiniam chorui. Jau buvo pasklidęs garsas apie jauną ir malonų choro vadovą. Jį ir prisiprašė vadovauti šiam kolektyvui. Tiesa, pradžia buvo nelengva. Kai Valteris ėmėsi šio darbo, į repeticijas ateidavo šeši žmonės. Pavadinti tai choru buvo sunku. Tačiau viskas ėmė gerėti, kai iš Vokietijos buvo pradėtos vežti labdaros siuntos. Norinčiųjų priklausyti šiai bažnyčiai ėmė daugėti. Savaime suprantama, daugėjo ir norinčiųjų giedoti bažnytiniams chore. Tais laikais jame dainavo daugiau kaip keturiasdešimt choristų.

Šiandien, kaip mano V.Matulis, padėtis yra labai natūrali, nes baigėsi labdaros ir chore liko tik tie, kurie išties mėgsta chorinę muziką. Tačiau, apgailestavo šio choro vadovas, šis būrelis taip pat mažėja. Viso to priežastis tai, kad žmonės išvyksta į užsienį darbo ieškoti. Gaila, bet dažnai išsiveža ir savo vaikus, todėl neauga ir pamaina. Tačiau į viską labai optimistiškai žiūrintis vadovas V.Matulis mano, kad viskas vyksta taip, kaip ir turi būti. O juk pamažu iš užsienio žmonės ima grįžti...

Giesmynas

Vienas įdomesnių darbų, kurį kartu su Valdu Želiu padarė V.Matulis - naujo giesmyno išleidimas. Tai labai svarbus darbas, nes Evangelikų bažnyčioje žmonės Aukščiausiąjį šlovina giedodami giesmes. Iki tol maldose naudojamas buvo dar senais laikais užsienyje išleistas giesmynas.

Šis darbas užtruko beveik metus, nes iš naujo reikėjo pritaikyti jau esamų giesmių melodijas, o kai kurias net teko perkurti. Dažniausiai tas, kurių autoriai nežinomi. Tai yra didelis ir kruopštus darbas, kuriam su malonumu ir kruopštumu atsidavė bažnyčios choro vadovas. Šiandien naujajame giesmyne be tradicinių, daugelį metų giedamų giesmių yra ir labai nuotaikingų bei šiuolaikiškų melodijų, kurias su malonumu gieda ir senas, ir jaunas. O pati knyga yra nepaprastai jauki, rodos, tiesiog limpa prie rankų...

Kiti darbai

Šiandien V.Matulio pagrindinė darbovietė yra Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokykla. Mokytoju tapo po Kultūros reformos Šilutės rajone. Tada įvairių ansamblių, chorų, kitokių meninių kolektyvų vadovai staiga neteko darbo, o tuo pačiu - ir socialinių garantijų, nes projektinė veika suteikė galimybę gauti dalinį kolektyvo veikos finansavimą. Todėl dauguma buvusių vadovų ėmėsi ieškoti darbo. Nuo tada ir V.Matulis yra mokytojas.

Valteris turi labai apskaičiuoti savo laiką, nes šioje mokykloje dirba meninės raiškos vadovu. Jis čia vadovauja gitaristų studijai, mokytojų ir mokinių ansambliams. Kitais metais turėtų imtis ir pamokų, nes kurį laiką jų neturėjo.

Negalėjo nepastebėti gabaus vadovo ir vokiečių draugijos "Heide" vadovybė. Valteris juokiasi, kad gal ir vokiškai skambantis vardas turėjo tam įtakos (Valteris yra kilęs nuo Utenos krašto). Šiandien jis vadovauja šios draugijos chorui. Su juo taip pat parengta ne viena programa, surengta ne viena išvyka. Tai yra labai smagu. Prieš keletą metų su šiuo choru koncertavo Berlyne, vienoje iš didžiausių salių, ir ne tik šiame mieste. Įspūdis išliko nepakartojamas. Choras dalyvavo ir kitose išvykose į užsienį.

Neseniai V.Matulio vadovaujamas "Vartanos" chorinės muzikos kolektyvas lankėsi Lenkijoje, kur dalyvavo Gdansko Pruscia miestelyje surengtoje chorų fiestoje. Ir vėl įspūdžiai nepakartojami.

Galima šį jaunatvišką ir dažnai besišypsantį žmogų sutikti įvairiose šventės. Priprašytas jis gali sukurti šventinę nuotaiką, nes groja ne vienu instrumentu. Nenustebkite, jei sutiksite Valterį ir lydintį į Amžinybę velionį.

Visur jis spėja ir visados išlieka geros nuotaikos. Ja ir kitus užkrečia.

jaunystėje V.Matulis su mokyklos ansambliu dalyvavo "Dainų dainelės" konkurse. valteris antras iš kairės.

V.Matulis puikus ne tik chorvedys, bet ir vargonininkas.