Gerbiamoji Redakcija,
Prašom duoti vietos savo gerbiamame laikraštyje liūdnai žiniai, kurią mūsų
Komitetas nori paskelbti viešumon.
Nuožmi mirtis, kuri šiais laikais ypač viešpatauja karo ir epidemijos
pavidale, nuskynė gyvastį vėl vienam iš mūsų tautiečių: 1 gruodžio 1918 m.
mirė A.A.Mykolas Ašmys. Šiuomi žygiu ji (mirtis) padarė mūsų tautai didesnį
nuostolį tuomi, kad atėmė mums pilietį veikėją iš Mažosios Lietuvos, iš ten
būtent, kur veikėjų skaičius nebuvo per didelis ir kur tautiško darbo tokios
begalės. Pašaukė Aukščiausiasis šį jaunikaitį tuomet, kaip jisai buvo
pilnume savo amžiaus klestėjime, pasiekė moksle aukštą laipsnį ir stovėjo
laisvos Lietuvos prieangyje.
A.A.M.Ašmys gimė 1891 m. Povilnos (Poweln) Šilakarčiamos apskrityj, Mažoj
Lietuvoj. Universitetą lankė Karaliaučiuje, Berlyne, Halėje; Pradžioj šių
metų atvyko Šveicarijon, kad pagydinti savo apsilpnusią sveikatą, užbaigti
doktorato tezą ir pagelbėti čionykščiams veikėjams Lietuviams darbe del
išgavimo Lietuvai nepriklausomybės.
Jau nuo pat mažens A.A.Ašmys darbavosi karštai del savo tautos. Kiek mums
žinoma, dar prieš išvažiuosiant į Sveicariją parašė lietuviškai vokišką
kalbos rankvedėlį, brošiurą "Land und Leute Litauens", daugelį straipsnių į
"Das neue Litauen" ir kitus laikraščius.
Jo didelis darbštumas atsiliepė ant švelnios sveikatos. Atvykęs į Lausanne
jis apsigyveno keliems mėnesiams sanatorijoj "Sylvana". Lėšas tam suteikė
Centralis Komitetas "Lituania". Kuomet sveikata sustiprėjo jis apsigyveno
privačiai; laiks nuo laiko pasitardavo su gydytojais.
A.A. Ašmys but visai pasveikęs, jei ne nelaiminga gripa, kuri siaučia
Sveicarijoj jau netoli metai. 22 lapkričio A.A.Ašmys susirgo gripa, kuri iš
pradžiu neišrodė sunki. 30 lapkričio liga smarkiai pasisunkino, kuomet
prasidėjo plaučių uždegimas. Jo silpni plaučiai neišlaikė atakos ir 1
gruodžio 8 su ketvirčiu valandą vakare A.A.Ašmys persiskyrė su šiuo pasauliu
Kantono Ligoninėje. Mirė ant rankų savo draugų, bet toli nuo savo mylimos
Tėvynės ir nuo savųjų. Mirė aprūpintas dvasiškai. Kadangi sirgo trumpai, jo
motyna ir broliai negalėjo atvykti pasakyti paskutinį "su Diev".
Sveicarijoj budamas A.A.Ašmys darbavosi čionykštėse Lietuvių organizacijose.
Taipogi pabaigė rašyti savo doktorato tezą ("Prasikaltimai prusų Lietuvoje;
labai svarbi Lietuvai"), apie kurią Friburgo Universiteto profesoriai išdavė
gerą paliudijimą. Prie ekzaminų jau baigė ruoštis. Tačiau mirtis suardė
visus planus.
Dažnai A.A.Ašmys sakydavo: "Tris dalykus, jei Dievas padės, pasieksiu
Sveicarijoj: pataisysiu sveikatą, įgysiu daktaro laipsnį ir sulauksiu
Lietuvos nepriklausomybės"... Tačiau pas Aukščiausiąjį buvo kitaip surėdyta.
A.A.Ašmys, kiek mums teko pažinti, buvo žmogus tyros sielos, malonaus budo,
didelės energijos vyras. Savo tikybos (protestonų) priedermes uoliai
atlikinėjo. Teisybę mylėjo labiau už viską. Laiko veltui neleido nei
valandėlės. Savo gerumu A.A.Ašmys patraukė prie savęs visus Sveicarijoj
gyvenančius Lietuvius. Gilaus nuliudimo jausmas pripildė musų Širdis
persiskyrus su A.A.Ašmiu.
Laidotuvėse, kurios atsibuvo 4 gruodžio, dalivavo visos Sveicarijoj esančios
Lietuvių organizacijos: "Lietuvių Pildomasis Komitetas", "Lietuvių Tautos
Taryba", "Lietuvos Valstybės Tarybos Atstovybė", "Amerikos Lietuvių
Atstovybė Sveicarijoj", Akademijinė Lietuvių Draugija "Lituania" (iš
Friburgo) ir Centralis Komitetas "Lituania". Kiekviena organizacija paaukojo
nuo savęs po vainiką. A.A.Ašmys palaidota taip, kad jo lavonas galima
pervežti tėvynėn.
Lai buna jam lengva svetimos šalies žemelė: Amžiną ramybę tesuteikia jam
Aukščiausias.
Nuliudusių draugų vardu
A.Steponaitis, Cen. Kom. Lituania pirmininkas
Šis tekstas buvo išsiuntinėtas užsienio lietuviškų laikraščių redakcijoms.
(Siekiant perduoti tų laikų dvasią, kalba ir leksika tvarkytos minimaliai
- red.p.) |