Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2008 gruodžio 23d. Nr. 24 (72)


	Pošventinė depresija - kalėdinio stebuklo laukimas
	Dovydas PANCEROVAS Jau šiandiena į mūsų namus žengs didžiosios šeimos šventės, o paskutinės metų savaitės dažnai tampa vienintele proga susirinkti visiems artimiesiems, ištrūkti iš skubančios buities gniaužtų. Tarp dviejų Kuršių marių krantų, pamario krašto ir Kuršių Nerijos, gyvenantis naujasis Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Jonas Lioranšas pastebi, kad senąsias religijos tradicijas sugriovė pusamžį trukęs komunistinis maras, tačiau šiuolaikinė visuomenė vis dar laukia Kalėdinio stebuklo. Su jaunatviškuoju ir energinguoju dvasininku kalbėjomės apie Šv.Kalėdas evangeliškoje šeimoje, ir... "pošventinę depresiją". Gyvenimas tarp dviejų marių krantų Tą sekmadienio popietę pjaustė nemalonus ir šaltas lietus, tačiau naujasis Šilutės evangelikų parapijos kunigas į susitikimą atėjo žvalus ir trykštantis energija. Prieš pradedant pokalbį, J.Lioranšas su parapiečiais aptarė ką tik įvykusias Šv.mišias, kuriose skambėjo keletas naujų, šilutiškiams neįprastų, giesmių. Naują vėją į Šilutės evangelikų liuteronų parapiją J.Lioranšas atnešė iš Kuršių Nerijos - jau dešimtmetį jaunasis kunigas tarnauja Nidoje ir Juodkrantėje. "Gimiau ir augau Tauragėje. Prieš 11 metų buvau ordinuotas Nidos parapijoje, nuo to laiko ir dirbu ten. Tiesa, trejus metus teko dirbti Čikagoje, Tėviškės parapijoje", - trumpai prisistatė dvasininkas. Beje, grįžęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų kunigas dirbo ne tik Nidos bei Juodkrantės bažnyčiose - susiklosčiusios aplinkybės nulėmė tai, kad J.Lioranšas jau treti metai veda Šv.mišias ir rusniškiams. Nors Pamario krašte jaunasis kunigas nėra naujokas, tačiau Šilutę artimiau pažinti pradėjo tik dabar: "Aišku, ne kartą esu pravažiavęs pro čia. Bet negaliu pasigirti, kad iki tol puikiai pažinojau Šilutę. Bet nemanau, kad tai didelė problema. Šilutės nėra labai didelis miestas, tad su laiku pažinsiu ir šilutiškius (šypsojosi)". Paprašytas įvardinti keletą Šilutės ir Nidos parapijų skirtumų, J.Lioranšas sakė: "Žmonės visose parapijose yra panašūs, tad esminių skirtumų nematau. Visi esame tos pačios bendruomenės nariai. Na, jei jau ieškoti kažkokių skirtumų, tai be abejo, Šilutės parapija yra daug didesnė. Nidoje yra saujelė evangelikų, tik prasidėjus turistiniam sezonui, bažnyčioje apsilanko daugiau žmonių". Svarbiausia ne patiekalai, o susėdimas prie bendro stalo Galbūt, didesnių skirtumų nebuvimą nulėmė ir tai, kad tiek pamario kraštas, tiek Kuršių Nerija yra ta pati Mažoji Lietuva, kurioje visuomet buvo stiprios evangelikų liuteronų bendruomenės. Didžiųjų šeimos švenčių išvakarėse, su kunigu kalbėjome ir apie Šv.Kalėdas evangeliškoje šeimoje? "Sunku dabar kalbėti apie tradicijas, kai penkiasdešimt metų jas griovė komunistinis maras... Dabar tradicijos, tiek evangeliškos, tiek katalikiškos yra susimaišiusios. Evangelikų šeimoje nėra būtini 12 patiekalų, nors kai kurios šeimos per Kūčias valgo tik žuvies patiekalus. Mano tėvelis buvo evangelikas, o mama - katalikė, todėl mano šeimoje per Kūčias laikydavomės 12 patiekalų tradicijos. Evangeliškos Kūčių vakarienės prasmė yra ne patiekaluose. Svarbiausia, kad Kūčių vakarą šeima aplankytų bažnyčią ir susėstų prie bendro stalo", - pasakojo J.Lioranšas. Pašnekovas prisiminė, kad evangeliškose šalyse, kurios nepatyrė komunistinio persekiojimo, yra susiformavusios ir kitokios tradicijos. Pavyzdžiui, Danijoje ant šventinio stalo būtinai turi puikuoti kiaulienos nugarinė su troškintais kopūstais, kurie pagardinti meduolių prieskoniais. "Nepamirškime, kad Šv.Kalėdos, tai nėra tik "pilvo" šventė (juokėsi). Visų pirma, tai šventė širdžiai, kai tu apsilankai bažnyčioje. O grįžus į namus prasideda šventė akims, žiūrint į papuoštą eglutę; šventė ausims, klausantis kalėdinių giesmių ar dainų; ir aišku, šventė nosiai ir pilvui, ragaujant šventinio stalo patiekalus", - nuotaikingai kalbėjo kunigas. Evangelikai, taip pat kaip ir katalikai, turi kalėdojimo tradiciją. "Evangeliškoje bendruomenėje kalėdojimas yra kiek kitoks. Kalėdodami mes stengiamės aplankyti visų pirma tuos, kurie negali lankytis Šv.mišiose. Aš stengiuosi eiti ten, kur esu kviečiamas, nes ne visi nori, kad juos lankytum", - paaiškino J.Lioranšas. Beje, tą šventadienį, kai kalbėjomės su kunigu, dvasininkas turėjo aplankyti vieną Šilutės evangelikų šeimą glaudžiančią ne mažą būrį našlaičių... Linkėjo sulaukti bent mažo stebuklo Kalbėdamas apie evangelikiškas ir katalikiškas šventimo tradicijas, pašnekovas prisiminė šmaikštų ir taiklų palyginimą: "Vienas garsus kunigas yra pasakęs, kad tiek evangelikų, tiek katalikų bažnyčios yra vienodai pagoniškos". Pokalbiui baigiantis, paprašėme dvasininko, kad šis ko nors palinkėtų šilutiškiams. "Mano palinkėjimas būtų toks - džiaugsmo jums, - pasakė kunigas po nedidelės pauzės. - To tikrojo džiaugsmo, ne vienadienio. Gyvenime mes vis labiau skubame, mūsų džiaugsmas tampa paviršutišku. Linkiu, kad per šias Šv.Kalėdas jūsų širdis aplankytu tikrasis džiaugsmas, ateinantis iš Viešpaties Dievo. Žinote, žiniasklaidoje vis dažniau kalbama apie "po šventinę depresiją"... Kai atsibundi, šventės praėjusios, naujieji metai sutikti, ir vėl prasideda eilinis gyvenimas, buitis, vėl darbai. Tada lyg ir nebėra ko laukti... O kas tai yra? Tai ne kas kita, kaip stebuklo laukimas. Žmonės tikisi, kad bent per tas didžiąsias šventes juos aplankys stebuklas. Dažniausia, visą savo dėmesį sukoncentruojame į paviršutiniškus dalykus, tokius kaip šventiniai patiekalai, brangios dovanos. Tad linkiu, kad per šias Šv.Kalėdas sulauktumėte tikro stebuklo. Nors ir mažo, nors ir trumpo, bet tokio, kuris sušildytų jūsų širdis", - Šilutės tikintiesiems linkėjo kunigas J.Lioranšas.

Atgal...