Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 kovo 10d. Nr. 5 (77)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 

Vydūno ir F.Bajoraičio knygos tęsia mūsų krašto įamžinimą

 

 

Vilma JUODEIKYTĖ

 

Kovo 20 d., Pasaulinę žemės dieną, Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatytos dvi Pamario krašto gyventojams svarbios knygos. Jau įprasta, kad kiekvienais metais, kovo mėnesį, Šilutės moksleiviai bei kiti gyventojai mini Vydūno metines, o taip pat - ir F.Bajoraičio sukaktis. Tądien, kai Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje susirinko gausus būrys gimnazistų bei kitų svečių, F.Bajoraičiui buvo sukakę jau 100 metų nuo jo mirties dienos.

 

Šilutės pirmosios gimnazijos mokytoja Vaida Galinskienė pristatė žinomą Vilniaus bibliofilą, mūsų kraštietį, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorių, profesorių, habilituotą daktarą Domą Kauną. Pastarasis, tyrinėjantis ir kaupiantis Mažosios Lietuvos rašytinį paveldą, pristatė neseniai dienos šviesą išvydusį naujagimį - katalogą, „Visos Vydūno knygos“. Katalogas nebūtų pasirodęs be D.Kauno asmeninių rinkinių ir šilutiškių iniciatyvos. Gaila, kad šis katalogas yra išspausdintas tik 300 egzempliorių.

 

D.Kaunas pasakojo, jog norint sukurti gerą knygą pirmiausia reikia į ją daug investuoti, suteikti naujam egzemplioriui unikalumo ir vertės. Autorius prisipažino, jog jį su Vydūnu suvedė pats likimas, atsitiktinumas ir po to kilo susidomėjimas Vydūno knygomis, pradėtas jų ieškojimas bei rinkimas. D.Kaunas pabrėžė, kad jam yra labai svarbu, jog knyga turėtų savo charakterį ir veidą. Jo manymu, Vydūno knygoms to netrūksta. Naujajame kataloge „Visos Vydūno knygos“ yra daug iliustracijų, atvirukų ir kt., kas labiausiai yra susiję su pačiu Vydūnu.

 

Vydūnas (1868-1953 m.) – rašytojas, ypatinga figūra mūsų kultūroje. Nuveikęs didžiulius darbus, labai nusipelnęs tautos kultūrai jis ilgą laiką buvo paliktas beveik visiškoje užmarštyje. Šiandien Vydūno palikimas yra didžiulis ir neįkainojamas. Jis yra parašęs daugiau kaip 60 grožinių, filosofijos, istoriografijos, kalbos, autobiografinių knygų, prirašė ir leido žurnalų komplektus, daugybę filosofinių, literatūros kritikos, publicistinių straipsnių Mažosios ir Didžiosios Lietuvos periodikoje, yra ir keliolika neskelbtų darbų.

 

Antroji Šilutės viešnia - Vilniaus universiteto doc., XVI-XVII a. tyrinėtoja Dainora Pociūtė-Abukevičienė, augusi Šilutėje sugrįžo šilutiškiams pristatyti Fridricho Bajoraičio knygos “Gyvumo žodžiai” su parengtu įvadu ir paaiškinamuoju žodynėliu. Ši knyga gimė antrąjį kartą. 1932 m. pirmą kartą ji gimė Tilžėje. Šios Vydūno knygos pagrindinis dėmesys buvo skirtas jaunimui.
 

Mažosios Lietuvos veikėjo Fridricho Bajoraičio (1932 m.) vienintelį poezijos rinkinį “Gyvumo žodžiai”, kuris iliustruotas dvigubu viršeliu, autorė A.Pociūtė-Abukevičienė ruošė ir leidybai apdorojo ikonografines iliustracijas (nuotraukų skenavimas, retušavimas, kt.).
 

Kaip pasakojo D. Pociūtė-Abukevičienė, knygos „Gyvumo žodžiai“ leidimu rūpintis ėmėsi ne vien tik dėl to, jog jos autorius F.Bajoraitis daugeliui yra žinomas kaip poetas, visuomenės veikėjas, rašytojas periodinės spaudos puslapiuose, enciklopedijose, kultūrologijos pobūdžio leidiniuose, lietuvininkų švietėjas, mokytojas, bet dar ir dėl to, jog ji save laiko šilutiške, todėl imtis ir rūpintis šios knygos gimimu autorei buvo labai malonu. 

 


F.Bajoraičio bibliotekoje (iš kairės): Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė, Dainora Pociūtė - Abukevičienė knygos "Gyvumo žodžiai" autorė ir Domas Kaunas katalogo "Visos Vydūno knygos" autorius.

 
 

 

 
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.