Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 balandžio 7d. Nr. 7 (79)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Sigito LEBECKIO kūryba
 
AŠ JUK NE KŪNAS.
MANO ŠIRDIS,
RANKOS IR KOJOS
TIK SIELOS TARNAI

MATOTE KŪNĄ
IR MANOT - TAI AŠ?
ŽVELKIT GERIAU,
NES GI KLYSTAT LABAI.

AŠ JUK SIELA
KŪNAS - MANO NAMAI,
KIEK PRIŽIŪRĖTI
AKIAI APGAUT.

SIELA NE AKIAI.
JOS NEMATAI.
AKLAS GERIAU JĄ
MATYS IR PAJAUS.

* * *

GALBŪT VĖL PRAREGĖSIU,
KAI VISKĄ VAIKIŠKOM
AKIM REGĖSIU,
KAI STIKLO ŠUKĖ SAULE BUS,

UŽ LANGO JUOKSIS
RUDENIO LIETUS.
RUGIAI AUKSINĖM JŪROM LIESIS,
NEBĖGSIU, O SU VĖJU LĖKSIU.

KAI KAMBARIAI NŪNAI SUGRIAUTI,
VĖL SALĖMIS VAIDENSIS, SKLIAUTAIS.
IR SIENOSE JAU NESAMOSE
NEPIEŠTUS VAIZDUS REGĖSIU.
VAIKYSTĖ - ŽINGSNIS Į GYVENIMĄ,
KURIO NEŽENGĘ,
ESAME LIŪDNI BENAMIAI.
IR BANDOM, IR NEGALIME SUPRASTI
KĄ JAU PRARADOME, KĄ DAR PRARASIM.



* * *

Iš kenčiančios sielos
Išraukime skausmą,
Išmeskime neviltį,
Pamirškime skriaudą.

Lyg nuostabią gėlę,
Pražydusią gruody
Išaukštinkim meilę,
Mūs gėrio valdovę.

Atminkim, kas užmiršta,
Ko trokštam kasdieną,
Ką turim kiekvienas,
Bet ieškom vis viena.

Ko esam netekę,
Ko dar nesuradę,
Pakvieskim į šventę
Šiandiena nuostabią,

***
Kam paskyrei, Viešpatie,
Tu mažam paukšteliui
Skausmą ir išbandymus
Jo mažiems sparneliams?

Kiek audrų paskyrei,
Darganų niūrių.
Kiek išlieti leidai
Ašarų sūrių.

Atsigręžki Dieve
Į pačius mažiausius
Ir nušluostyk ašarą
Valandoj sunkioj.

                     

* * *

Ko sielojatės,
Lyg praradę viską?
Negi - turtas –
Pinigų krūvos?

Juk neverkiat
Pragėrę jaunystę.
Lyg ne turtas
Brangiausias
Ji būtų.

Juk neverkiam
Praradę sveikatą,
Pamynę meilę:
Kito ir savo.
Bet laimingi
Gavę arbatpinigių,
Pagirioms
Degtinės taurelę.

* * *



Kol miegam
Esam nekalti
Ir nepikti,
Už nieką
Neatsakom.
Tuomet
Dar galim
Būt maži.
Lyg gėrio grūdas
Iš vaikystės
Pasakos.

* * *

Nėra dienos be rūpestėlio,
Be vargo nė vienos dienos.
Gal čia ateiti susivėlinau?
O gal per greit išei ruošiuos?

Per laiko liūnus ir kemsynus
Minčių surinkti atėjau,
Tačiau dvasia jų nepažino,
Vien kūno laimę pažinau.

Nebuvo duota man suprasti
Tikrųjų sielos paslapčių.
Einu į jas kaip aklas vaikas,
Kaip naktį einama mišku.

Tik vieną grūdą iš Sėjėjo
Šįkart aruodo išprašiau.
O gal kitiems ir tiek neduota,
Save kas dieną raminau.

Gal po manęs kažkas pažins ją,
Tą tikrą tiesą, be klaidų.
Man gėda, kad tik vieną grūdą
Ir šį taip sunkiai daiginu.

* * *



Nereikia savo nuodėmėm apkaltinti kitų,
Jei prakeikimo naštą skirta nešti.
Lyg kryžių ją nešiok garbingai,
Nebodamas tiesos, nekeikdamas kitų.

Jau gimėm su savu kraičiu,
Net neįkvėpę pirmo oro gurkšnio, jį turėjom,
Kam skirta laimė, kam kančia,
Kas gimė džiaugsmui, o kas pajuokai kitų.

Ir negali dėl to negerbt savęs:
Ne dėl savos kaltės nešioji gėlą,
Ne dėl savos kaltės nešioji gėdą.
Ir negali dėl to nekęst kitų, negerbt savęs...

* * *

Pavasario širdis vėl plazda,
Linksmai, paikai. nerūpestingai.
Vėl ryto vėjas palaidūnas
Suokalbiškai šneka.
Vėl siūlo vyną .
Ievų, alyvų, žiedlapių pripylė.
Vėl paukščių chorai.
Aš vėl apsvaigęs, vėl laimingas,
Kaip kūdikis džiugus,
Linksmų tėvų pastogėj.
Iš motinos krūtų ragavęs pieną,
Kaip niekada nerūpestingas.
Kaip upeliukas linksmas
Ir guvus, ir mielas
Skubu vaivorykščių aš pievom
Į mišiaslinksmiesiems.
Kaštonų žvakių aureolės
Pasveikina ir laimina visus, kas myli.
Jau nekuždu - šaukiu vėl maldą
Dievui ir Motinai Marijai.
Prašau atleisti.

* * *

Tyli slyva po mano langu,
Žiedų nusėta sidabru.
Išsėlina diena pavargus,
Ten kur linksmybės ir šviesu.

Išsineša ir mano naštą,
Tą sunkų kraitį akmenų.
Sakyk Naktie, ar man jos maža,
Kad duodi dar slogių sapnų.

Neleidi atsikvėpt lig ryto
Ir sveikint aušrą šypsena.
Prašau, atnešk likimą kitą,
Švente, kad būtų man diena.

Nebūtų amžinų pavojų,
O tiktai šypsenos veiduos.
Kodėl aš nuolatos kovoju?
Geresnės noriu pabaigos.

* * *

Vėl nugalėjau
Tamsą,
Baimę,
Slibiną.
Ir įveikiau
Vėl sesę
mirtį.
Bet meilė
Skyrė
Savo kirtį –
Savęs neįveikiau.

 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.