Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 balandžio 21d. Nr. 8 (80)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Gimtadienio proga - paroda
 
Saulius SODONIS

Balandžio 15 dieną dailininkei Ievai (Evai) Labutytei būtų sukakę 71-eri metai. Ta proga Klaipėdos P.Domšaičio dailės galerijoje atidaryta jos darbų paroda. Į ją rinkosi jos bičiuliai, darbų gerbėjai. Iš Vilniaus atvyko jos šeimos nariai – vyras Gediminas Vanagas su sūnumi Kęstučiu.

Atidarytoje parodoje eksponuojami vieni paskutiniųjų jos darbų. Jose, kaip ir ankstesniuose jos grafikos lakštuose, tragiško krašto ženklai – antkapinių krikštų motyvai, senų spaudinių elementai, kraštovaizdžio detalės. Juose pilna simbolių, kurie ataidi iš Mažosios Lietuvos bei Prūsų krašto liūdnos praeities. Tai galėjo pajusti ne vienas vos įžengęs į salę. O garsiai į tai visų dėmesį atkreipė menotyros daktarė Nijolė Tumėnienė. Ji pastebėjo, kad daugumoje E.Labutytės darbų spindi tragiška krašto praeities dvasia, kuri lydėjo dailininkę per visą jos kūrybinį kelią.

Ji susirinkusiems sakė, kad labai didelę įtaką I.Labutytės kūrybai turėjo laikai, kai jai baigiant tuometinį Viliaus dailės institutą, 1967 metais buvo žengta į savojo folkloro supratimą. Iki tol labai svarbiu lietuvybės ženklu buvo “Lietuvos“ ansamblis, kuris atlikdavo labai stilizuotus, teatralizuotus liaudies žaidimus, šokius ar dainuodavo dainas. Tas judėjimas savojo autentiškumo link buvo visa kame: kūrėsi folkloro ansambliai, buvo galvojama apie autentišką tautinį kostiumą. Didelę įtaką baltiškų šaknų suvokime vaidino Marijos Gimbutienės paskaitos, pasirodžiusios jos knygos. Visa tai, pasak N.Tumėnienės, labai stipriai veikė Ievą. Ji bandė įsivaizduoti, kas buvo ir kaip turėjo atrodyti lietuviški dievai, bandė perprasti įvairius simbolius, kurių lietuvių liaudies mene yra labai daug. Vėliau ji sukūrė baltiškų simbolių ciklą. Lygiagrečiai gilinosi į Prūsų simbolius. Vėliau visa ši patirtis ir domėjimasis tais dalykais buvo stiprus impulsas visai I.Labutytės kūrybai, tai matėsi beveik visuose jos darbuose.

Nemažą reikšmę I.Labutytės kūrybai turėjo Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus minėjimas. Tuo metu Eva sukūrė žymių mokslo ir kultūros veikėjų iš prūsų žemės portretų seriją. Šiandien atrodo savaime suprantama, kad pirmoji lietuviška knyga atsirado Karaliaučiuje. Tuo metu taip nebuvo. O toji portretų serija buvo pirmas ryškesnis žvilgsnis į šitą kraštą, į tuos žmones. Vėliau sekė ir kiti jos darbai, kurie buvo nukreipti į to palikimo išsaugojimą, kuris buvo užmirštas ir mažai žinomas.

Parodą surengti padėjo ir lietuvininkų bendrija “Mažoji Lietuva“. Ta proga susirinkusius nuostabiu pyragu vaišino šios bendrijos narė Rūta Mačiūnienė.


Į parodos atidarymą atvyko Evos vyras Gedinimas su sūnum Kęstučiu. Šalia sėdi Ieva Jankutė.


I.Labutytes kūrybinį kelią pristatė menotyros daktarė Nijolė Tumėnienė. O nuotaiką kūrė Klaipėdos universiteto sutentų ansamblis "Vorusnėlė", vadovaujamas energingosios Dalios Kiseliūnaitės.

                                
                       Vienas iš Evos darbų "Prūsų dievai. Patolio". 1998 m.

                                
                                "Krikštai - baltų ženklai III". 1995 m.

 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.