Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 gegužės 19d. Nr. 10 (82)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Martyno Jankaus dalyvavimas regiono politiniuose įvykiuose
 
Saulius SODONIS

Gimęs ir didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Bitėnuose, Mažosios bei Didžiosios Lietuvos sankirtoje, Martynas Jankus negalėjo neįsitraukti į to meto įvykius. Tą lėmė ir paties aktyvus būdas. Turėjo įtakos ir jo spaustuvininko amatas.

Apie 1863 metais vykusį valstiečių Rusijos valdomoje Lietuvoje sukilimą ir po jo sekusį spaudos lietuviškais rašmenimis uždraudimą jis girdėjo tik iš suaugusiųjų. Tačiau vokiškų žemių sujungimą, kurios iniciatorius buvo Prūsijos kancleris Otas fon Bismarkas 1871 metais, jis pajuto asmeniškai. Nuo tada atsirado ne tik nauja valstybė, bet ir nauja tvarka joje gyvenančių piliečių atžvilgiu. 1872 metais pradėta vykdyti nauja švietimo reforma, kuri tapo pagrindu iš krašto mokyklų išguiti lietuvių bei kitų tautinių mažumų kalbas.

Didelę įtaką M.Jankaus pažiūrų formavimuisi turėjo 1878 metais užsimezgusi pažintis su dideliu Mažosios Lietuvos patriotu, poliglotu Jurgiu Zauerveinu (Georg Sauerwein). Jis padėjo suformuoti pagrindinius M.Jankaus gyvenimo tikslus - siekti lietuviškumo. Jo įkvėptas M.Jankus rinko tautosaką, rašė įvairius straipsnius.

1882 metais su bendraminčiais pradėjo galvoti apie savo laikraštį. 1883 metais Ragainėje pradeda eiti Jono Basanavičius redaguojama "Aušra". M.Jankus tampa jos platintoju Didžiojoje Lietuvoje, vėliau ir redaktorium.

1885 metais M.Jankaus, Kristupo Voskos, Ernesto Vejerio bei Jurgio Mikšo pastangomis įkuriama kultūrinė "Birutės" draugija. Jos tikslas – kaupti, rinkti krašto tautosaką, etnografinę, archeologinę medžiagą, leisti knygas, steigti lietuvišką biblioteką. O taip pat rengti susirinkimus, paskaitas, šventes.

1891 metais pasirodo M.Jankaus politiniai rašiniai "Trumpi nusidavimai Prūsų Lietuvos“, "Klaipėda ir lietuvininkai" ir kt.

1892 metais M.Jankus kartu su birutininkais bei bendraminčiais įkūrė politinę organizaciją "Lietuviškos konservatyvų draugystės komitetas" Tilžės ir Lankos apskritims. Jos tikslas - rinkti savo atstovus į Vokietijos Reichstagą ir Prūsijos landtagą ir ten ginti krašto lietuvių ekonominius bei kultūrinius interesus. 1898 metų rinkimuose lietuvininkų kandidatai surinko labai mažai balsų. Vėliau "Prūsų lietuvių kalendoriuje" M.Jankus rašė: "Labai dažnai reikėjo patirti patyčias ne tik iš vokiečių, bet ir iš lietuvininkų pusės".

I Pasaulinio karo metu M.Jankus su šeima buvo deportuotas į Samarą Rusijos gilumoje. Po 1917 m. Vasario revoliucijos - paleistas. Grįždamas tėvynėn, tų pačių metų gegužės 27 d., jis dalyvauja Petrogrado lietuvių Seimo darbe. Čia jis deklaravo Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimą.

1918 metų lapkričio 11 dieną kapituliuoja Vokietija. Prieš dvi dienas iki jos Tilžės, o gal ir Karaliaučiaus krašto laikraščiuose pasirodo informacija, kad JAV prezidentas V.Vilsonas Amerikos lietuvių tarybos delegacijai žadėjęs pasirūpinti, kad Mažoji Lietuva iki Karaliaučiaus būtų atskirta nuo Vokietijos ir prijungta prie atsikuriančios Lietuvos valstybės. Lapkričio 13 dieną, Ragainėje, jo burmistras surengia protesto mitingą. Po šių įvykių birutininkai lapkričio 16 dieną įkuria "Mažosios Lietuvos tautinę tarybą". Ji 1918 metų lapkričio 30 dieną priėmė deklaraciją, žinomą Tilžės akto vardu. Vienas iš šios Tarybos steigėjų ir veikėjų buvo M.Jankus.

1919 m. balandžio 8 d. Mažosios Lietuvos tautinė taryba per Lietuvos valstybės delegaciją perdavė raštišką reikalavimą Versalio taikos konferencijai, kad lietuviškiausia Rytprūsių dalis - iki Labguvos, Įsruties, Darkiemio ir Geldapės - būtų prijungta prie atkurtosios Lietuvos valstybės. Balandžio 24 d. ir Lietuvos ministras pirmininkas A.Voldemaras įteikė palaikančią mažlietuvius deklaraciją.

1919 m. kovo 20 dieną Vilius Gaigalaitis, Martynas Jankus, Jurgis Strėkys ir Kristupas Lekšas buvo deleguoti į "Lietuvos valstybės tarybą" atstovauti Mažosios Lietuvos lietuvių reikalus.

1922 m. lapkričio mėnesį Paryžiuje lankėsi Mažosios Lietuvos tautinės tarybos delegacija, norėdama išsiaiškinti, kokios yra galimybės prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos. Dėl įvairių intrigų nepavykus nieko pasiekti, grįžę delegacijos nariai įsteigė Vyriausiąjį Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą su skyriais visame krašte. Penkių asmenų valdybai vadovavo M.Jankus. Vėliau į komitetą įstojo ir daugiau narių. Šis komitetas buvo Klaipėdos krašto sukilimo rengimo politinė vadovybė.

1923 m. sausio 9 d. prasidėjo Klaipėdos sukilimas. Tuo pat metu buvo paskelbtas ir "Šilutės manifestas", kuriame teigiama, kad "nuo šiandien visa krašto ir vyriausia valdžia paimama į savo rankas". Sausio 19 dieną M.Jankus sukviečia Gelbėjimo komitetą ir jo skyrių pirmininkus į Šilutės seimą. Pastarasis priėmė "Šilutės deklaraciją", kurioje paskelbtas susirinkusiųjų nutarimas prisijungti prie Lietuvos ir įpareigojo prisijungimą įvykdyti. Vasario 16 dieną Ambasadorių konferencija nutarė Klaipėdos kraštą perduoti Lietuvai.

Po šių įvykių M.Jankus aktyvesnėje politinėje veikloje nebedalyvavo.


M.Jankus vadovaujamas Vyriausiasis gelbėjimo komitetas. 

 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.