|
|
Leidinys pamario krašto kultūrai | |
2009 liepos 8d. Nr. 13 (85) |
|
Pradžia | Komentarai | Kultūros ženklai | Kūryba | Šilainė | Kontaktai |
|
||
---|---|---|
Dovana Lietuvai | ||
Tik ką paminėjome Lietuvos vardo tūkstantmetį. Tai darėme džiaugsmingai ir išdidžiai. Vieni šoko ir dainavo, Dainų šventės metu, kiti visa tai žiūrėjo. Kad ir ką kas besakytų - tai įspūdingos šventės renginiai. Gal valdžiai tai - galvos skausmas, iš kur ji paimtų pinigų, tačiau žmonėms tai buvo šventė. O dalyviams, kuriems teko patirti įvairius nepatogumus - miegojimus ant čiužinių, menką maistą, nuo repeticijų paskaudusias kojas - tai tikrai nepakartojami įspūdžiai. Vienas iš iškilmingiausių tūkstantmečio šventės kulminacijos momentų Valdovų rūmų atidarymas. Gaila, ne iki galo pavyko pastatyti, nors statoma buvo labai ilgai. Ir labai liūdna, nes ne iki galo jie šventei buvo pabaigti. Beveik prieš dešimtį metų jie buvo sumanyti kaip polifunkcinės kultūrinės, reprezentacinės, muziejinės, edukacinės institucijos viziją turintys rūmai. Jie turėjo tapti valstybės centru, kaip Kremlius Rusijoje, Baltieji rūmai JAV ar Akropolis Graikijoje. Iki šiol garbingą patirtį skelbusi mūsų Valstybė to neturėjo. Tai - savotiška valstybingumo kūrimo pabaiga. O dabar - apie dovaną. Jie yra visos Lietuvos žmonių auka valstybei. Dar ne iki galo suskaičiuota, kiek jų atkūrimas bei atstatymas kainavo. Per jų atstatymo laiką ne kartą buvo pasigirdę balsų, kad už tuos pinigus buvo galima Lietuvoje suremontuoti ar restauruoti daugybę kultūros paminklų. Taip, gal ir buvo. O gal ir ne. Nebūtų užtekę. Tie nemenki Valdovų rūmų atstatymo pinigai būtų pasidalinę po šalies statybas ir kažin ar būtų buvę pakankami konkretiems vietos paminklų remonto darbams. Neatmestina, kad būtų atsiradę ir svarbesnių reikalų, ir jie provincijos visai nebūtų pasiekę. Todėl Gedimino kalno papėdėje pagaliau iškilę Valdovų rūmai yra tiesiog visos Lietuvos žmonių dovana valstybei. Nors ir brangi, bet tai - kaip karūna Valstybei. |
||
Atgal... |
"Šilainės sodas" © 2009 m.