Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 liepos 28d. Nr. 14 (86)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 
Mūsų mokykla
 
Kristina BOČKUTĖ

Kažkada gyveno grafas ir turėjo sūnų, tokį tinginį. Jis nežinojo, kur jį dėti. Kartą ir sako sūnui:

- Dirbti nenori, tai ką dabar darysi?

Jis atsakė:
- Nieko, tėveli, kai užaugsiu - nebūsiu tinginys. Eisiu, kur akys mato.

Ir išėjo. Jį pristatė valyti grindis. Sunkiai dirbo, gavo ir pavalgyti. Šiek tiek padirbėjęs, stojo prie statybų. Iš kojų virsdavo, bet atsikeldavo ir vėl dirbdavo. Džiaugėsi vyrai ir sakė jam, kad pats statysi, nebereikės ir mūsų - galėjo pats statyti. Baigėsi jo metai mokslui. Gavo nemažą uždarbį ir jis grįžo namo. Ir sako sau: “eisiu miestan dirbti, jau moku“. Ir patraukė į miestelį. Ten ruošėsi statybom. Nieko nelaukęs kibo į darbą. Taip ir pastatė be niekieno pagalbos naujuosius gimnazijos rūmus. Ir užrašė: “Saulės“ vidurinė mokykla. O dar pridėjo - Švėkšnos “Saulės“ gimnazijos rūmai. Ir nupiešė saulę. Visi žmonės nustebo, apsidžiaugė jo darbu. Žmonės sumokėjo pluoštą pinigų ir išleido namo. Jis pagalvojo apie tėvą, ką jam įteikti. Nusprendė, kad įteiks pinigų, kurių uždirbo nemažai. Tai apsidžiaugs tėvas. Grįžo namo linksmas, o nuo slenksčio šaukia:

- Tėve, imki tuos pinigus mano uždirbtus, nes pastačiau mieste mokyklą. Tėti, pakelk taurę, kad mažiau būtų tinginių. Tavo sūnus išmoko dirbti.

Ar matot, ką tinginiai padaro, išmokę dirbti - nieko nebijo ir nesibodi.

Subuvimas kaimelyje

Graži idėja suburti ar sukviesti susitikimus su artimaisiais. Susitikti ir pamatyti seniai matytus artimuosius. Ir visai svetimus, dar nebuvusius kaimely, kurie yra kitiems giminės. Gražu - visi susitinka, pasikalba. Net maži vaikai turi savo kalbą su svetimais vaikais. Anksčiau taip nebūdavo: susitikę apsiverkdavo, apsikabindavo, pastovėdavo. O dabar linksminas, kaip kas išmano su muzikom ir dainom. Kad ir rugpjūčio mėnesį atvyksta į Jurkiškių kaimelį. Susitiks ir muzikantai palapines statys. Kalbėjo organizatorius Bronislovas Būdvytis, Pagėgių gyventojas ir šeimininkė Virga Būdvytienė. Buvo kalbama viskas mano knygelei ir aš užrašiau, kas svarbu. Didelis žmogus ir dideli jo darbai - Meliovestos direktorius žada surengti šį renginį, kad galėtų visi pasidžiaugti, kas gražu. Kodėl nesuburti ir mieste ar Gedminaičiuose, kad susiburtų visi nors į mažą šventę. Miestely susitiktų mokytojos ir klasiokai bei jų tėvai. Yra ir kitų klasiokų, kurie yra buvę ir kitų draugai. Pažiūrėkit, kaip mes darysim.

Brangi mokytoja

Nežinau, ar vertėjo Jums ir rašyti po tokių dienų. Kiek nelaimių atsitinka. Ir kas Jus paguos, jei nebėra paguodos. Ir koks tas gyvenimas sudėtingas - atėmė iš Jūsų vyrą, kurį mylėjot visa širdimi. Ir likot vienų viena be vyro. Prislėgė Jus širdies skausmas. O dabar aš rašau - ar galiu Jus paguosti ir užjausti? Nebeturite darbo, likote našlė, bet turite susitaikyti su tokia valia. Mes atiduodam artimuosius į Dievo rankas. Būkit atvira su manimi, pasikalbėkime nuoširdžiai, prašau. Atleiskit, kad negalėjau atvykti. Atleiskit, nieko nepadariau. Verčiau nusiraminkite ir išsiverkite iš širdies. Padėsiu Jums, ak, mano mokytoja. Koks Jūsų gyvenimas skaudus. Ne Jums toks gyvenimas - atiduokite jį man. O kiek gero padarėt mums, savo brangiems vaikams. Mes būsime Jūsų draugai patys geriausi, nepamiršime niekados. Ir Jūs nepamirškit mūsų. Priimkit šitą mano laišką Jums skirtą. Tik nepergyvenkit šitaip. Juk Jūs stipri esate. Nereikia palūžti - viskas bus gerai, tikėkite manimi. Ne aš viena tai patyriau, o daugelis vaikų. Tai tiek, mieloji.

Laiškas miestui

Sveikas atvykęs mieste, į mūsų kaimą. Sunku ir apsakyti, kaip džiaugiuos tave išvydusi. Ir kam paskirti šitą rašinėlį, jei ne tau, miesteli brangus. Galiu aplankyti kada noriu. Būsiu tavo nuolatinis svečias. Visada lankysiu ir užjausiu, jei kokia nelaimė ištiks, ar bėda kokia. Vienu žodžiu - būsiu laimėj ir nelaimėj, padėsiu bėdoj ištikus. Turi mane, miesteli. Galim pasakyti Šepučiui. Jis tave įkvėpė ir užaugino. Kaip miela matyti tave ir lankyti kada panorėjus. Gyvenimas privertė susipažinti su tavim arčiau ir pamilti visa širdimi. Jei ir pasakyčiau, vis tiek nesuprastum mano žodžių, nes tu esi tik miestas. Bet ir tas man malonu. Noriai lankausi bažnyčioje, vaikštau gatvėmis, bendrauju su visais žmonėmis. Įdomus yra kiekvienas tavo kampelis, įdomios istorijos. Viskas mane domina, ką turi savyje. Ketinu tave ištirti, pasidomėsiu tavo gyvenimu ir aprašysiu. Tai bus įdomus mano darbelis. Visi džiaugsis gerais darbais. Aplankysiu visas vietoves, kur tik įmanoma.

 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.