Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas
Projektą remia:
2009 liepos 28d. Nr. 14 (86)
|
|
|
| Leidinys pamario krašto kultūrai | |
|
2009 liepos 28d. Nr. 14 (86) |
|
| Pradžia | Komentarai | Kultūros ženklai | Kūryba | Šilainė | Kontaktai |
|
|
||
|---|---|---|
|
Eilėraščiai
Pertas STANSLOVAS |
||
|
Nelaimė būti savitais, Nes tai garbės nedaro. O niveliuotis su visais Taip paprasta ir gera. Garbe neužsiklosim, Ne Jurgiui ta kepurė. Kerams nepasiduosim, Jei galios nebeturi. Zemes išpardaliosim, Suparceliuosim kalbą Ir nieko neparduosim, Palikę tik su gelda. Tėvynė niekur nepabėgs, Jei aukurą užpūsim. Be to, ji mums ir nerūpės, Mes eurozombiais būsim. *** Kas pasakys, kodėl Petys petin stovėję Baltijos kely, Paklydome? Kodėl? Deja, deja, deja! Ar kas savęs paklaus, Kodėl mes kaip veja, Negalim be lietaus? Kas pasakys, kodėl Visa tauta budėįę Gresiančioj žūty, Suklupome? Kodėl? Deja, deja, deja! Ar dar diena išauš? Ir šaukiam su veja: -Lietaus, lietaus, lietaus! Kas pasakys, kodėl Tvirtai tiesa tikėję, Varganoj būty, Pavargome. Kodėl? Deja, deja, deja! Nelaukėhe rudens. Ir šaukiam su veja: Vandens, vandens, vandens! *** Kodėl mes laimėj nelaimingi? Kodėl mes laisvėj nelaisvi? Kodėl mes, būdami turtingi, Nemokam džiaugtis būtimi? Kodėl dažnai nedėmesingi? Kodėl vis būnam svetimi? Kodėl vis esam nedėkingi Ir teisinamės lemtimi? Kodėl nemokame dalintis? Kodėl, ką turim negana? Kodėl aplinkinis Pasaulis, Mums vis atrodo dargana? Gal nežinom žodžio guosti? Gal per daug vis reikalaujam? Gal nenorim nieko duoti? O gal sąžine prekiaujam? O kada nors juk mus paklaus: - Žmogau, ką gero padarei? Gal būt nebūtinai nubaus, Bet klaus, ką Žemėje veikei. Gal klausimo gili prasmė, Suprast, mažai tepadariau? Pats klausimas gal būt bausmė? Už mirtį gėda juk baisiau. Kiekvienas žinom, mes tik žmonės Su visomis jų klaidomis. Kad Žemėj pildytus svajonės, Privalom Būti Žmonėmis. *** Išvykote savais keliais, Tokiais klaidžiais, neįprastais. Ten turit būti nuolankiais, Ir skųstis nedera, neleis. Neskrido su jumis gandrai, Nes žino, Lietuvoj namai. Ir lanko tėviškės sapnai... Juose vis braidžioti laukai. Jei degsit siekiais dideliais, Gal būt jumis laikys savais, Bet jei suklupsit ne juokais, Vadins lietuviais, svetimais. Žinokite, ten ne namai, Net jei ir būtumėt ilgai. Jei ir gyvent svetur gerai, Tai tik pastogė - ne namai. Vargu ar būsite savais Su savo tėviškės sapnais Ir tėvų žodžiais įgimtais. Nors juos ir keisit svetimais. Svarbu namuose būt savais, Parvykt netapus atriektais. Nors jaučiatės gal atstumtais, Atvykt negalit svetimais. Svetur, žinokit, ne namai, Pradingsta tėviškės sapnai. Net žadant būti amžinai, Vis tiek viešnagėj ne namai. *** Klausyk, sūnau, ką pasakysiu, Gyvenimo jau daug mačiau. Žinok, kad knygų nerašysiu, Bet, patikėk, šį tą žinau. Niekad nepulk akis išdegęs, Vis pamąstyk, kokia seka. Neišsišok tiesas atradęs, Jas gins kiti, o tau nauda. Visad žmok, aplink ką kalba, Sumosi kur ir ką sakyt. Atminki tą tarytum maldą, Mokėk matyt ir nematyt. Nuomonę tuoj pat, prireikus keisk, Jukji nebūna amžina. Niekada, kurie aukščiau, neteisk, Lygius pamokyk ir gana. Reikalingus pasirink draugus, Kitaip kokia iš jų nauda. Niekada, žinok, negrius dangus Jei keisi juos. Tokia tvarka. Jei netylėsi ten, kur reikia Ir šefas tuoj kitaip žiūrės. Tegul sau pavyduoliai peikia, O tu darbuokis iš peties. *** Noriu pasaką priminti, Kaip šluotelė nenauja, Šokus broliams išmėginti, Pasirodė per tvirta. Nesuprato karštakošiai, Kad tvirta tik visuma, Kad išrišus galas šluotai, Nes po virbą ji silpna. O kur moralas? Kam pasaka sena? Tai ne galas. Ir ne pabaiga. Būkime tauta, Nepalaida bala. Būkim šluota, Ne virbų krūva. |
||
| Atgal... |
"Šilainės sodas" © 2009 m.