Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 rugsėjo 8d. Nr. 17 (89)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

     
Panteonas įgauna prasmę
 
Panteonu senovės Graikijoje ir Romoje buvo vadinama dievų šventykla. Šiandien šiuo žodžiu įvardinamos kapinės, kuriose palaidoti daug įžymių ir nusipelniusių tautai žmonių palaikai. Mažoji Lietuva turi tokią vietą - tai šalia amžinojo Rambyno esančios Bitėnų kapinaitės.

Iki 1991 metų apie jas žinojo tik vietos gyventojai ir keletas M.Jankaus gerbėjų. Jos, kaip ir beveik visos buvusios Mažosios Lietuvos kapinės, buvo laikomos vokiškomis - t.y. svetimomis, todėl buvo neprižiūrimos ir apleistos. Ten augo žolės, įvairūs krūmai, taip nuo pašalinių akių slėpdamos labai unikalų ir savitą praeitį. Nors ne vienas dėl labai prastos buvusio krašto kapinių būklės labai apmaudavo, tačiau tai leido joms išlikti, o ne būti sunaikintoms, kaip kad buvo padaryta su Klaipėdos miesto senosiomis kapinėmis. Bitėnų kapinaites iki minimo laiko rasti buvo galima tik einant siauru takeliu iki M.Jankaus šeimos kapavietės, kur jo bičiulių ir giminių dėka buvo pastatytas savitas toms vietoms kryžius su įrašu, žyminčiu apie čia palaidotus žmones.

Viskas pasikeitė, kai imta svarstyti, kur Amžino poilsio namo turėtų grįžti Vydūnas: Tilžės, kurioje jo daugiausia gyventa ir kurta - nebėra, ten svetimas miestas. Klaipėda, kaip ir Šilutė, o tuo labiau kiti miestai tam netiko. Šilutės vydūniečiams pasiūlius didžiulė komisija susirinko apžiūrėti užmirštų ir apleistų Bitėnų kapinaičių. Vieta logiškai ir emociškai motyvuota: Rambyną dažnai lankydavo didysis mąstytojas, nuo jo atsiveria puikus vaizdas į svetimu tapusį Prūsijos kraštą. Visi susirinkusieji pritarė šilutiškių siūlymui.

1991 metų rudenį buvo paskelbta talka šioms kapinaitėms tvarkyti, norint jas paruošti Vydūno sugrįžimui. Į šį kvietimą atsiliepė nepaprastai daug žmonių iš visos Lietuvos. Dėl to dviems dienoms numatyti darbai buvo atlikti per vieną.

Pašalinus krūmynus, nereikalingus medžius ir visa kitą atsiskleidė nuostabus Bitėnų kapinaičių grožis. Ilgainiui jos tapo dar patrauklesnės, nes buvo apsodintos augalų žinovo, nuostabaus žmogaus, šilutiškio Juliaus Balčiausko išaugintais ir puoselėtais augalais.

1991 metų rudenį čia grįžo Vydūno palaikai, 1993 metų gegužę - Martyno Jankaus. Vėliau (1999 m.) čia buvo palaidotas ir kompozitorius, muzikantas, publicistas Kristupas Valteris Banaitis. Taip ėmė pildytis sumanymas, kad čia Amžino poilsio sugrįš buvę Mažosios Lietuvos kultūros ir politikos veikėjai.

Šių metų rugsėjo 19 dieną čia taip pat bus palaidotas vienas iš kultūros ir politikos veikėjų Jonas Vanagaitis su žmona. Urna su jo palaikais įsikurs netoli V.K.Banaičio kapavietės. Jis žinomas kaip vienas iš "Birutės" draugijos narių ir vadovų. Dirbo Klaipėdos krašto sukilimo vadovybėje. Ypatingai svarbų darbą padarė išleisdamas šio sukilimo dalyvių atsiminimus - almanachą "Kovos kelias".   

Bitėnų kapinaitės išties pamažu tampa Mažosios Lietuvos panteonu.
 
     
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.