Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2009 rugsėjo 22d. Nr. 18 (90)


	R.Palekaitės siuvinėtų portretų paroda Pagėgiuose
	Svetlana JAŠINSKIENĖ Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka kaskart stebina parodomis. Čia jau eksponuoti įvairiausiomis meno technikomis atlikti darbai. Buvo suteikta galimybė iš arčiau pažinti pagėgiškių kūrybą. Šįkart Pagėgių bibliotekoje ypatinga paroda. Tai Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narės, dabar Tauragės rajone, Laukesoje dirbančios šilutiškės Ramunės Palekaitės siuvinėtų portretų paroda, kurią sudaro 20 darbų. "Graži draugystė su Pagėgių biblioteka prasidėjo anksčiau nei prieš dešimtmetį Tauragės rajono klube "Vakarutė". Bibliotekos moterys, pabuvusios mūsų renginiuose, pačios įkvėpė entuziazmo renginiams ir... kvietė "Vakarutės" kūrybinę grupę į ne vieną savo renginį. O draugaujant visada galima ką nors gražaus kartu nuveikti, tai ir veikiame: eksponuojame parodas, pristatome išleistas knygeles, dalyvaujame šventėse. Taip Pagėgių bibliotekoje "gyvena" mano siuvinėta vėliava. Smagu, kad man pagėgiškės bibliotekininkės patikėjo tokią svarbią misiją. Visad šilti jausmai užplūsta keliaujant per Pagėgius į savo gimtąją Šilutę", - kukliai kalbėjo Ramunė. Žmogaus rankomis atliktas tikras stebuklas - siuvinėti paveikslai. Vyrams klausimai tikriausiai nekyla, tačiau moterys visų pirma paklausia, kiek gi laiko reikia išsiuvinėti tokį portretą, kaip įmanoma sukurti atspalvius, kodėl būtent šie veidai... "Jei kas atimtų vąšelį, pasiimčiau virbalus, o jeigu juos pamesčiau, susirasčiau žirkles ir popieriaus. Jei neliktų popieriaus, bet atridentumėte kelis spalvotų siūlų kamuoliukus, išausčiau savo vaikystės pievą. Jeigu tarp šių užsiėmimų dar turėčiau laiko, pasiimčiau auksinę adatėlę su siūleliu ir skiautele medžiagos - išsiuvinėčiau kažkurio iš jūsų portretą", - taip save pristatė Ramunė. Ši moteris nieko neveikti negali. Jos rankose sukuriamas grožis, ji paleidžia skristi žodį. Anot Ramunės, rankdarbiai - jos gyvenimo liudininkai. Siuvinėjimo Ramunę išmokė kaimynė, kuomet ji mokėsi pradinėse klasėse ir rašymas bei skaitymas jai dar buvo paslaptis. Vėliau darbai vieni kitiems netrukdė, nes būdama penktoje klasėje mergaitė jau buvo išsiuvinėjusi staltiesių, lovatiesių. Tuo pačiu metu puikiai mokėsi. Siuvinėti portretai vienas po kito atsirado prieš ketverius metus. Paveikslus išsiuvinėti įmanoma, kodėl gi ne išsiuvinėti mylimų ar gerbiamų žmonių portretus. Pirmasis buvo mamos portretas. "Be mamytės nebūtų buvę manęs", - sakė Ramunė. Po kiek laiko greta buvo pakabintas dar vienas puikus darbas - tėvelio portretas. Po to sekė krašto istorijai nusipelnę žmonės, kurie imponuoja Ramunei - tai Tėvas Stanislovas, Vydūnas, Dalia Teišerskytė. "Nieko nebūna atsitiktinai. Sutikti žmonės - mano gyvenimo ženklai, padedantys man gyventi", - pabrėžė Ramunė. Štai Vydūno portretas atsirado todėl, kad Ramunė gimusi Jonaičių kaime, kur gimė ir Vydūno tėvas, ir senelis. Storostos pavardė Ramunei vaikystėje buvo girdėta iš mamytės. Štai tokie gyvenimo ženklai. Ramunė nesunkiai išsiskiria su savo darbais ir išraiškingai sako apie darbo pabaigą: "Nukerpi virkštelę - nukerpi siūlą." Bet yra noras parodyti žmonėms, suorganizuoti parodas, išlaikyti darbus vienoje vietoje. "Siuvinėjimas - keistas užsiėmimas. Esu kaip dinozauras, nes šiais pašėlusio tempo laikais atrandu laisvą valandą prisėsti prie rankdarbio. Palinkusi prie siuvinėjimo užmirštu viską. Mano kolegos žino, kad tuo metu nei kalbu, nei muzikos klausausi, nei telefonu atsiliepiu, - pasakojo moteris. - Tai labai gera būsena, vidinė koncentracija kaip mandalų piešimas. Galbūt kažkada gims ir siuvinėtų mandalų paroda. Tai didelio formato darbai. Mandalos kuriamos kitu principu nei portretai - pradedu nuo centro, nesinaudoju jokiomis schemomis. Intuityviai pasirenku ornamentą, spalvą. Rezultatas nustebina mane pačią." Portretų siuvinėjimui spalvas Ramunė atrenka kompiuterinės programos pagalba. O kiek laiko dirba prie vieno darbo, anot Ramunės, tai visai nesvarbu, nes šios veiklos ji nelaiko darbu, tai malonumas. Malonumas piešti, kurti, dalyvauti internetinėje literatų svetainės veikloje, malonumas gyventi, tik kad laikrodžio rodyklės ne taip greitai skubėtų. Dygsnis po dygsnio ir Ramunės rankomis gimsta kantrybės išbandyti stebuklai.

Atgal...