Šilainės sodas

	Bendras Šilutės laikraščio "Šilokarčema" ir Šilutės kraštotyros draugijos projektas Projektą remia:
Leidinys pamario krašto kultūrai
2009 spalio 20d. Nr. 20 (92)


	Kas atsitiko?
	Turi Šilutė gražių tradicijų. Dažniausiai nuo senų laikų einančių. Tačiau laikai keičiasi, o tradicijos - ne (gal todėl ir tradicijos?). Vienas jų - literatūrinis ruduo "Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį...". Suvažiuoja, sueina iš Šilutės ar jo rajono kilę poetai, rašytojai - žodžio meistrai, kurie yra išleidę po knygą ar kelias. O tokių nemenkas būrys susidaro. Kas keletą metų vykstančiuose šiuose literatų susiėjimuose ne toks jau mažas kūrybinis derlius susikaupia. Gražu, kad dauguma šių knygelių kūrėjai savo jėgomis išleidžia. Tik vienas kitas autorius gali pasigirti gavęs paramą. Nežiūrint patekimo į viešumą kelių, taiklus ir gaivus žodis, mintis ar pasakojimai sklinda iš įvairaus storio knygučių. Gražu, kad šis "derlius" prieš literatūrinį rudenį yra peržiūrimas. Geriausieji yra pažymimi ir įvertinami paskelbiant juos laureatais ar bent nominantais. Tai ir paskata ir pagaliau dėmesys, nes vertina tas, kas dar skaito. O problema ta, kad vis mažiau ir mažiau žmonių domisi spausdintu žodžiu ar minties vingiu. Į susitikimus bibliotekos filialuose ateina vos vienas kitas. Dažnai tik pačių bibliotekininkų draugai ar artimieji. Kažkaip į susitikimus neina mokytojai, gydytojai ar kiti tradiciškai inteligentais laikomi žmonės. Taip tokie susitikimai nebetenka prasmės. Ir čia kyla paprastas klausimas - kodėl? Gal žmonės persisotinę poezija, proza. Gal tiesiog tokių susitikimų forma paseno ir nebetenkina šiuolaikinio išprususio klausytojo ir žiūrovo? O gal tiesiog informacija apie tokius renginius pasimeta begaliniame mus užplūdusiame jos sraute? Kas gi atsitiko?

Atgal...