Bendras Šilutės laikraščio
"Šilokarčema" ir
Šilutės kraštotyros draugijos
projektas 

Projektą remia:


 

                                    Leidinys pamario krašto kultūrai

               2009 lapkričio 10d. Nr. 21 (93)

 


Pradžia Komentarai Kultūros ženklai Kūryba Šilainė

Archyvas

Kontaktai

 

 

 

Parama Vilniui ir jo krašto žmonėms

 

 

Saulius SODONIS

 

1939 metų spalio 10 dieną po kelias dienas trukusių Lietuvos Respublikos ir Sovietų sąjungos derybų buvo pasirašyta savitarpio pagalbos sutartis. Šia sutartimi Lietuva atgavo Vilnių ir dalį Vilniaus krašto mainais įsileisdama į savo teritoriją sovietų karines bazes. Dar po keturių dienų šią sutartį ratifikavo Lietuvos Seimas.

 

Vilniaus atgavimas buvo labai džiaugsmingas įvykis, kurio visi laukė devyniolika metų. Tačiau per tą laiką jis ir visas tas kraštas buvo labai stipriai nualinti.

 

Buvo sudarytas Vyriausiasis komitetas Vilniaus kraštui remti. Jo pirmininku paskirtas daktaras A.Juška. Spalio 16 dieną buvo išspausdinti kvietimai remti Vilniaus krašto žmones.    

 

Vieną tokį kvietimą turi Žemaičių Naumiesčio muziejus. Jį muziejui perdavė Vanda Malinauskienė (Baranauskaitė). Tai jos mamos Marės, ūkininkės iš Ilgosios kaimo Varnių valsčiaus Telšių apskrities, išsaugotas dokumentas. Vanda atsikėlusi į Žemaičių Naumiestį ištekėjo. Vėliau pas dukrą gyventi persikėlė ir mama. Taip tas dokumentas ir atsidūrė Žemaičių Naumiestyje.  

 

Šiame kvietime ūkininkai yra kviečiami remti grūdais, mėsa, pienu, kiaušiniais ar pinigais. Kiekvienas ūkininkas gavo po tokį kvietimą, kuriame buvo įrašyta pavardė, gyvenama vieta bei iš ūkinių knygų įrašytas turimas hektarų skaičius, nes nuo jo ir buvo kviečiama teikti pagalba. Už hektarą buvo kviečiama skirti iki 3 kg grūdų, gyvulio mėsos (raguočių, kiaulių, avių) po 1 kg, po 6 kiaušinius arba pinigais po 60 centų nuo hektaro.    

 

Įdomu, kad labai smulkmeniškai surašyta, kur kokią pagalbą priims. Be to 7 pastabų punktuose išvardintos ir kitos sąlygos. Pavyzdžiui, rašoma, kad „vieną gyvulį gali pristatyti keliese susidėję“, prašoma dar skirti ir pirštines, kojines ar audeklą skalbiniams. Yra aprašoma, kada pristatyti pieną ir kaip jis bus skaičiuojamas. O paskutiniame punkte atkreipiamas dėmesys, kad „grūdai ir gyvuliai pageidaujami geros kokybės“.      

 

Atkreiptinas dėmesys, kad panašios paramos buvo rengiamos ir ankstesniais metais. 1918 metais atkūrus Lietuvos valstybę taip pat buvo renkama parama atsikuriančiai Lietuvos kariuomenei. Apie tai, kaip tai sekėsi daryti savo knygelėje „Žmonės kelyje“ rašo Anatolijus Žibaitis. Jis pasakoja Pypliškės kaimo Žemaičių Naumiesčio valsčiaus ūkininko Antano Razmos istoriją, kurioje jis organizavo paramos besikuriančiai kariuomenei rinkimą.  

 

                  

                  


Žemaičių Naumiesčio vaizdas tarpukariu. 

                  
Žemaičių Naumiesčio muziejui atmintiną dokumentą perdavusi Vanda Baranauskaitė - Malinauskienė su vyru Tadu Malinausku.

 
 

 

 
  Atgal...  

                                                                                                  "Šilainės sodas"  ©  2009 m.